Diržas - pats neveiksmingiausias dalykas iš visų mano išbandytųjų. O be to, kai pati vaikystėje gaudavau, nors ir tada, kai atrodytų, buvo už ką, niekada nepradėdavau mąstyti apie savo poelgius, o tik tai, kad manęs nemyli, nesupranta, niekina ir panašiai.
Sutinku su tuo, kad savo vaikui per mažai skiriu dėmesio. Todėl teks persijungti ir pagal galimybes 100 procentų perimti kontrolę - ateiti pasiiminėti jo iš mokyklos, susitikinėti su pedagogais, o vakare kartu sėst ruošt pamokas. Bet jei čia nesulauksiu paramos iš diedo (jis tuo metu turės užsiimti su mažąja), tai mano planas nuplauks šuniui ant uodegos.
O tas planas būtų visai neblogas. Vakare pasiruošiam pamokas, ryte eitų į kokį nors būrelį, tad dykinėjimams nebeliktų laiko.
QUOTE
ir dar ... iš to kaip tu jį gindavai mokykloje -susidariau nuomonę, kad jis lėtas skraiudžiamas vaikas.... o pasirodo atvirkščiai...
Lėtas ir skriaudžiamas jis yra ir dabar, kai reikalas liečia mokymąsi. bet ir čia jam pamažu kalasi ragiukai.
Nežinau, vakar kai pakalbėjau su auklėtoja, leidau jai be manęs organizuoti sūnaus susitikimą ir pokalbį su socialine pedagoge ir policijos pareigūne. Ir ta policininkė tegul kalba ir daro su juo ką tik nori. Jei parėjęs skųsis, aš jam pasakysiu, jog policininkai su bandiūgoms elgiasi dar baisiau. Ir svarbiausia, jog nei kiek nesumeluosiu. Taip irp asakysiu: jei nori būt žeminamas, niekinamas ir daužomas policijoje, daryk ir toliau nusikaltimus