Visagino gimdymo skyrius

Vyrui leidžia dalyvauti, reikia chalato ir tų maišiukų ant batų. Bet maniškis kai neturėjo tai jam davė. O mišinuką liepė vyrui nupirkti, kažkodėl neturėjo. Palų visokių duoda tik kad kažkaip nelabai malonu kai pagalvoji, kad jas gi jau naudojo kitos moterys. Aišku jos ten išvirintos turbūt, bet vistiek. Įklotus man davė 2 tokius labai didelius. Tai vieną įsidėjau iškart, nes galvojau kad labai jau siaubingai ten kraujas turi tekėti bet nieko ten baisiai neteka, tai antro nepanaudojau. Man labiausiai patiko libres naktiniai įklotai. Kažkaip maloniau buvo dažniau pasikeisti nei ten su tuo dideliu būti
Šeip vaikiukui reikėjo tik mišinuko truputį, nes iškarto negalėjau dar pamaitinti ir pampersų. Visa kita duoda. Bet aš turėjau dar rūbelių ir rankšluostį tai viską savo ir naudojau.
O kadangi vyras kasdien pas mane važinėjo, nes po CP gulėjau ilgai, tai visko ir atveždavo ko reikia, net ir maistą savo valgiau Nes įsivaizduokit gaudavau maisto su žaliais svogūnais, pupelėm, kopūstais
O dėl klizmutės, tai nuvažiavau jau pasidariusi microlax tą ir dar vieną nusivežiau, bet vistiek jie man tą vandeninę darė. Bet beveik nieko neištekėjo be vandens, tad microlax manau neblogas daiktas ir patikimas. Beje aš dar vieną klizmutę tą panaudojau kažkelintą parą, nes kirpo mane kol bandžiau gimdyti pati,o tada ekstrinis CP, tai labai bijojau pati daryti Tad padėjo man microlax O vėliau jau viskas gerai buvo
Dabar vėl tuoj keliausiu į Visagino ligoninę pakartoti maratono Tikiuosi ir vėl bus viskas gerai. Geri ten gydytojai ir sesutės Tik vat rusų kalbą tai geriau jau bent kiek mokėti man tai truputį nepatinka, nes sunkoka suprasti kai kuriuos tuos medicininius terminus Bet vyras geriau mokėjo tai taip ir susikalbėjom

Kada gimdysit, gal susitiksim?

O, dėl maitinimo, tai kažkaip mažai šioje temoje informacijos.

Tikrai personalas nelabai nusiteikęs skatinti motinas žindyt.
Biški kas, tai jau ir ragina primaitinti. Jokio palaikymo ir t.t. Abu kartus seselės tik klausinėjo, ar yra jau pieno, ir tik jei svoris krinta (o jis VISADA krinta) tai tuoj jau ir čiulba visos, kad reik primaitinti, ir daktarės taip pat.
Nepamenu pavardės kuri daktarė, man liepė jau rytdienai ruoštis primaitint, bo vaikas didelis gimė, daug svorio neteko, reik primaitinti.
Gerai, kad aš jau vieną iki metų išmaitinus, buvau kategoriškai prieš mišinius nusiteikus ir nedaviau, nepasidaviau... O taip jau būtų primaitintas.. O pienas, neišsigąskit gali tik trečią parą pasirodo. Iki tol priešpienis visai normalu. Ir vaiko svorio kritimas taip pat normalu. Svarbiausia, kad vaikas šlapinasi. Jei sauskelnes pris... keičiat, vadinas skysčių pakanka.

Jei esat nusiteikusios maitinti pačios, nepasiduokit daktarų ir seselių spaudimui.

Net nzn ar yra Visagine kokių žindymo konsultančių, bet pati esu bais jau ta tema pasinešus... Tai kažkaip šokas buvo gimdymo namuose tokią primaitinimo reklamą matyt...

Is savo patirties galiu pasakyt, kad jei nusiteikus maitint, tai niekas ir nesiulo primaitint Dar atejusios pagiria, kad saunuole mama, vien tik savo pieneliu maitina, bet.. jei mama pati nera uztikrinta del maitinimo, ima svarstyt ar pienelio pakanka, ar nakti vaikutis verkt ima, tada taip, seseles visada klausia ar atnest misinelio. O gali netgi ir ciulptuka pasiulyt duot vaikui Bet betkokiu atveju, renkasi mama Todel, apie zindyma pasidomet reikia jau gerokai pries gimdyma, kad butu isvengta klaidu pacioje pradzioje, del kuriu daznai mamos isvis nustoja zindyt

Man balandį, jums matau jau visai čia pat Parašykit kaip seksis, įdomu naujausios žinios iš tos pusės, nes pirmą gimdžiau prieš tris metus, tai jau gal kas pasikeitė per tą laiką.



Man irgi kažkaip taip pasirodė, jei tik verkia tai iškarto daryti mišinuko jos lekia. Na bent jau man taip buvo. Gerai, kad įsivažiavau ir viskas buvo gerai, bet mišinuko maniškis truputį gavo. Aišku pirmas maitinimas tai buvo neišvengiamas, nes aš po CP buvau, bet paskui kažkaip vistiek jos linkusios link mišinukų. O svoris krinta manau tikrai visiems. Kadangi gulėjau savaitę tai tas nukritęs svoris atsistatė ir net priaugo. Kai jau įsivažiavau pati maitinti tai tada niekas mišinukų daugiau nepriminė Tik galvoju gerai,kad maniškis neatsisakė mano pieno, nes juk sako kai pabando buteliuką tai tada jau iš mamos gali ir nebenorėti

Jau galiu savo įspūdžiais pasidalinti ir aš. O jie ne patys geriausi. Nė už ką daugiau negimdysiu Visagino ligoninėje! Ir kitoms nerekomenduosiu.
Mane paguldė kovo 7d. nes 8d. jau terminas, šlapime leukocitų per daug, kojos ištinusios baisiai ir svorio priaugusi buvau daug. Tačiau taip pragulėjau iki 10d. ir naktį 00.30 nubėgo vandenys. Prasidėjo sąrėmiai, bet dar kentėjau ir tik 5h iš ginekologinio skyriaus ketvirtam aukšte nuėjau į pirmą aukštą, kur buvo akušerinis skyrius. Mane pasitikusi seselė paklausė "O kur daiktai? Eik atsinešk". Vėl grįžau į viršų, susidėjau daiktus, vos panešdama visą mantą grįžau į apačią. Tada pamatavo vaisiaus tonus, o tuo metu reikia gulėti ant nugaros, kas buvo man didžiausia kančia... Padarė mano turėtą "Mikrolax" klizmutę (paklausė, ar turiu, vadinasi reikia turėti...), aprengė ligoninės drabužiais ir nuvedė į gimdyklą. Tada atėjo akušerė. Nepamenu aš jos nei vardo, nei pavardės (berods Liudmila), bet tokios bjaurios moteriškės dar nesu sutikusi. Paprašiau, kad leistų vyrui atvažiuoti, neleido, nes kaip tyčia išvakarėse karantiną paskelbė. Tada aš jam paskambinau, pasakyt, kad negalės dalyvaut, tai atėjo ir atėmė telefoną. Skaudėjo be proto, prašiau nuskausminimo, pasakė, kad jokio nuskausminimo nebus, nes čia gimdyt, o ne kavutės gert atvažiavau ir kentėt liepė. 7h atėjo Nol, apžiūrėjo ir išėjo, ateidavo kas valandą apžiūrėt. Aš per sąrėmius ir verkiau ir klykiau ir keliais ropojau per gimdyklą, o akušerė ateidavo ir vėl ant manęs šaukdavo, kad jai galvą skauda ir neklykčiau... 11h Nol vėl apžiūrėjo, buvo jau pilnas atsidarymas, ir tas noras stumti, bet... vaikas aukštai, pro klubus nepralenda ir viskas. Dar pusvalandį pralaukė ir nusprendė CP daryt, vyras už durų skyriaus stovėjo, o jos man kiša popierius, kad pasirašyčiau sutikimą operacijai. Man akyse juoda buvo, aš tušinuko nenulaikiau, kažka sumakalojau ir tiek. Tokios būklės turbūt ir kad visą turtą atiduodu būčiau pasirašius, neskaičiau nieko. Bet pasitaikė labai geras anesteziologas, ramino mane, kalbino, už rankos palaikė, kol narkozė suveikė ir atsimenu jaučiau paskutinį sąrėmį ir man jau neskaudėjo, tokia palaima užliejo... Po operacijos gavau pagulėti tris valandas reanimacijoj, kol praėjo narkozės poveikis, po to išvežė į mano palatą. Ją irgi gavau geriausią - vienvietė, su televizorium, iš kairės seselių kambarėlis, iš dešinės budinčio gydytojo, priešais jų registratūra. Pragulėjau dar šešias dienas po operacijos, kol ištraukė siūlus. Priežiūra po visko buvo gana gera, priklausė, kas tuo metu dirbdavo, vienos seselės geresnės, kitos blogesnės. Beveik nė viena nekalbėjo lietuviškai... Dėl maitinimo, tai beveik visos siūlė tik pačiai maitinti, tik viena kita vis mišinuką siūlydavo, jei vaikas pradėdavo verkti ar būdavo neramus.
Skaudžiausia man buvo dėl akušerės grubumo ir dėl to, kad ir Nol ir akušerė žinojo, kad vaikas tikriausiai nebenusileis jau žemyn ir pats negims, bet vistiek laukė pilno atsidarymo, vertė kentėt mane... Skaudu net dabar prisiminti, ašoros akyse renkasi...

Sveikinu su lėliuko gimimu
Na o patirtis tai tiesiog žiauri Gerai tik, kad abu sveiki ir nieko blogo nenutiko su tokia priežiūra. Prieš jus gimdė viena mano pažystama tai sakė, kad priežiūra priklauso nuo seselių, kuri tuo metu budi. Gal čia jos kokių kyšių bais nori Bet aš to tikrai stengsiuosi išvengti.
O kaip su drabužėliais dabar - ar galima savais vilkti, ar būtinai jų rūbeliai? Ir ar padeda po CP su vaikeliu tvarkytis bent pirmom dienom?
Beje o kokiais siūlais siuvo pjūvį, tirpstančiais ar ne?
Štai kiek klausimų jums prirašiau jei turėsit laiko pakonsultuokit, nes nuo pirmo gimdymo jau keli metai praėjo, tad labai rūpi kaip ten dabar man seksis ir norisi atitinkamai pasiruošti

Mums gerai, kad mes sveiki abu, pasisekė. O su manim gulėjo viena panelė visaginietė, kuriai išvis nepavydėtų niekas. Jau tiek nervų sugadino, nors ligoninėj gulėjo pusę mėnesio, pernešiojo vaikutį, daktarė vis apžiūrėdavo ir sakydavo dar palaukt porą dienų, gal pati pradės gimdyt... Pasibaigė viskas irgi CP....
Apskritai, tai ten kas antras gimdymas yra neplanuotas Cezario pjūvis, tai jau kažką turėtų sakyti apie gydytojus.
O priežiūra tikrai priklauso nuo budinčio personalo. Ketvirtą dieną po gimdymo turėjau šlapimo tyrimui paimti, nuėjau į WC, ir niekaip negalėjau nieko padaryt, nes dar baisiai norėjau tuštintis, o po operacijos nieks man nesigavo, valandą prasėdėjau tam WC, vaikas verkė, tai nepriėjo niekas prie jo nuramint. O tyrimo tą kartą taip ir nepaėmiau, tai dar dėl to apšaukė.
Drabužėliais iš pradžių aprengė ligoninės, bet kitą dieną seselė paklausė, ar turiu savo drabužius ir jais perrengė, nes jie maai turi ir šiaip jų buvo tokie ištampyti, nublukę, susiburbuliavusi medžiaga. Kadangi turėjau tik du komplektukus, (trečias per mažas buvo), tai ir skalbiau kasdien juos pakaitom vaikišku muilu.
Pirmą dieną po operacijos vaiką paguldė šalia,o vakare išsivežė nakčiai, nes vistiek nebūčiau galėjusi prie jo atsikelti dar. O kitą dieną jau liepė keltis, tai per skausmus, bet keldavausi prie vaiko pamaitinti, sauskelnes pakeisti ir t.t. Nieko manęs nemokino, žiūrėjau, kaip seselės ką daro ir pati paskui pradėjau tvarkytis. Seselės tik pirmas tris dienas padėjo su vaiku, paskui viską viena dariau.
Susiuvo netirpstančiais siūlais, prieš išleidžiant siūlus ištraukė. Kasdien perišinėjo žaizdą, viena seselė liepė nusipirkti pleistrų, nes pas jas atseit nebeliko. Bet kitą dieną jau kita dirbo ir vistiek savu užklijavo.

Jetau jetau, kaip ten viskas pasikeitė Baisu man jau darosi ten gimdyti. Gal bandyt kitur pasieiškoti vietos Kai gulėjau su pirmu po CP tai ir pleistrų ir tirpstančių siūlų buvo. Gal viskas tikrai pasikeitė ir jie nieko nebeturi. Nors tada kai prireikė mišinuko vaikui, nes aš pati negalėjau maitinti dar po opeacijos tai ligoninė nedavė, liepė greit nusipirkti ir atnešti. Tai irgi tada pagalvojau, kad neįtikėtina. O jei nebūtų kam nubegti tų mišinukų? tai ką ir verktų vaikas alkanas
O beje koks gydytojas darė CP? Turbūt Nol kiek supratau? O vėliau prižiūrėjo jus irgi Nol, ar kitas jau koksnors? Nes mane tai Ivanova prižiūrėjo, tai ji man visai patiko. O gimdyme Liamin irgi patiko. O va Nol mane priėmė kai atvažiavau tik, tai ji man pasirodė nemaloni, o beto ir kaklelio atsidarymą blogai nustatė, vėliau girdėjau kaip Liamin stebėjosi iš kur čia Nol matė atsidarymą, jei neatsidaręs. Bet gi ji ten vedėja kaip suprantu

Taip, Nol dabar ten vedėja ir dirba nuo 8 iki 16h. Kitu laiku kasdien budi vis kiti gydytojai. Bet būna, kad ir Nol visą parą dirba. Taigi jei gimdai dieną, tai tikrai pas Nol pakliūsi. Savaitgaliais kurią nors dieną visada dirba gydytojas Riauba. Buvo jis apžiūrėt pjūvio, tai apsirūkęs, grubus, bet bent jau lietuviškai kalbėjo, nes kadangi buvo karantinas ir absoliučiai niekam neleido lankyt, tai tik rusų kalbą aplink visą savaitę girdėjau. Net tėvas savovaiką pamatė penktą dieną, nes geros seselės dirbo ir leido su kauke trumpam užeit. Per operaciją buvo Nol ir man atrodo Liaminas, veido neįsidėmėjau, bet jis dabar ginekologinio vedėjas, tai irgi dienomis būna tame skyriuje ir kartais budi akušeriniame. Tai operavo jie kartu.
Aš ligoninėje, kol skaudėjo pilvą beveik nemaitinau pati, o ir vaikas neėmė krūties niekaip, tai duodavau mišinuką, lignoninės. Bet irgi vieną kart atėjo seselė ir liepė nusipirkt savo. Paklausiau, kaip man nusipirkt, jei aš vos iki tualeto nueinu, o iki parduotuvės tikrai nenueisiu ir lankyt neleidžia, tai sakė, kad ne jų problemos, jos mažai turi. Tada prašiau vyro, kad važiuotų iš Ignalinos ir atvežtų man mišinuko, nuėjau iki skyriaus durų ir ten paėmiau. Ir su pleistrais taip pat darėm, nors dabar pagalvojau, kad gi buvo vaistinė ligoninėj, galėjau pleistrų pati nusipirkti nueit. Tik grįžus namo pradėjau pati maitinti. Ligoninėj būdavo, kad neįsiūlysi krūties, o namie mieliausiai žinda. Turbūt mums abiems ten buvo didžiausias stresas ir išbandymas, namie daug ramesnis ir laimingesnis vaikas jaučiausi, ir aš iš ten ištrūkusi.
Aš Jums, Simbail, nuoširdžiai patariu - negimdykit čia, ateis terminas, prašykit siuntimo į Antakalnio klinikas arba važiuokit ten, jei turit galimybę. Ten draugė prieš porą mėn.gimdė, visai kitos sąlygos, priežiūra, viskas kitaip. Gailiuosi, kad jos nepaklausiau ir važiavau į taip išgritą Visaginą. Beje jai Vilniuje sakė gydytoja, kad Visagino daktarai nevažiuoja į kursus, stažuotes, nes nemoka lietuviškai ir nesitobulina. Lankstinuke skaičiau, kad atseit jie tobulinasi Rusijoje, bet nežinau, kiek čia teisybės.

Tai vat esu pasimetusi baisiausiai dabar Man gi pirmą kartą buvo viskas ten aukštam lygyje, labai rūpinosi ir t.t. Tą esu aprašiusi temoje. O dabar vat jums kaip viskas kvailai gavosi
Apie antakalnį irgi visko esu girdėjusi ir deja ne pačių geriausių atsiliepimų. Galvoju gal dar Utenoje galima pabandyti. Reiks pasidomėti kaip ten viskas vyksta iš gimdžiusių mamyčių.
O jums jau ramu Kaip buvo taip, bet jau turit savo lėliuką ir nereikia nerimauti kaip kad man dabar Tikiuosi išsispręsiu ir aš viską laimingai Ir dar kur begimdyčiau tikiuosi nebus karantinų otai neišgyvenčiau jaučiu su tuo ligoninės maistu, jei man artimieji negalės normalaus parūpinti

Taigi ir aš prisiklausiau nuomonių, kad Visagine ten viskas aukščiausiam lygį, dar pati pagalvojau, kad vistiek nedaug bus gimdyvių, daugiau priežiūros gausiu. O maistas tai ten pusė velnio, jei košes mėgsti Bet kas blogiausia, tai vieną naktį visi skyriaus vaikai verkė, nes mamos gavo kopūstų sriubos, nuo to pūtė pilvukus mažyliams. Paskui pasimokiau ir nevalgydavau nieko, tik tas košes, maža kas, kai vaikas verkia dvi valandas nesustodamas, galiu nors pusbadžiu gyvent, kad tik jam geriau būtų.
Sėkmės Jums ieškant geriausios vietos susilaukti mažylio