Labas visiems.
Buvo idomu paskaityti atsilepimus apie musu GN. Pati jau turiu 2,4 m dukryte, kuri gime Visagine. Nutariau papasakoti ir savo istorija, gal kam pades
Pastojau as vasara netiketai

, tai kai atejau i musu poliklinika apziurai 8 val.ryto, tai viena daktare galima sakyti greitai apziurejes, paklauses "Ka jus darysite?" isleke gerti kava. Antras apsilankymas jau pas kita buvo taip pat tragiskas

Bet reikejo pas kokia nors lankytis, tai nuejau pas trecia.
Pati 21 nestumo savaite nuvaziavau i Vilniu padaryti echoskopija. Man ten pamatavo vaika ir nustate gimdymo termina, kuris nesutapo su anksciu pastatyta musu poloklinikoja. Gavau nurodymu, kad man negalima dau svorio priaugti ir pernesioti vaika. As tada ir paklausiau gydytojo nuomones del gimdymo skatinimo ir pan. Gavau issamia informacija ir trupuciuka palengvejo
Po to dar apie 28 sav buvau nuvaziavus pas Dranenka i Ignalina taip pat padaryti echoskopija ir paziureti koki gyventoja mes turim pilvuke

Gydytojas taip pat pamatavo vaikeli ir nustate man trecia gimdymo termina.
Savijauta mano buvo puiki, dirbau iki paskutines dienos, bet likus 2 men iki gimdymo pradejau nerimauti del gimdymo: ar skaudes, ka daryti, kaip kviepuoti, kur gimdyti ir t.t. Paklausiau beveik visus pazistamus, kurie nesenai gimde ir dauguma atsake, kad ju vaikuciai gime Liamino deka ir jie taresi su juo is anksto. As nestumo pradzioje per musu daktaru poliklinikoje zoplumo patekau i ligonine ir ten susiduriau su Ivanova ir Liaminu. Tai man jai pasirode kaip gydytojas labai geras ir paleido mane namo, o ne kankino 10 dienu be priezasciu (man neteisingai nustate tonusa ir ligonineje as pragulejau 3 dienas ir dar 3 namuose kol israse. O kai ligonineje paziurejo Nol, tai tonuso jau nebuvo, bet paleisti jie negalejo, nes jau iregistravo

vienu zodziu .....).
Tai kai dauguma nuomoniu buvo uz Liamina ir man jis labai patiko, tai ilgai nedviejadama sutarem su vyru su juo susitarti del gimdymo. Pirma karta as atejau pries 2 men. Jis mane apziurejo, pamatavo ir mes kartu perziurejome visus man nustatytus terminus ir jis dar karta nustate jau savo (kuris sutapo su Vilniuje nustatytu) Po to pasake kada man ateiti kita karta, pasake, kad galiu jam skambinti ir diena ir nakti jeigu kas bus negerai ir pa.
Antra karta mes buvome pas ji jau su vyru. Jis vel apziurejo mane ir pagire, kad labai mazai priaugau. Bet pasake, kad labai mazai prekiniu vandeniu ir ispejo, kad galiu laiku nepagimdyti
Jis man pasirode ramus, tvirtas, demesingas gydytojas. As pilnai pasitikejau juo
Kai man pries 2 savaites iki gimdymo pasake musu poliklinikoj, kad dar negreitai gimdyti, nes pilvas dar aukstai ( o pati as jau pastebejau, kad jau krito), jis patvirtino mano pastebejimus ir pasake, kad dabar reikia atsargiau vaikscioti, nes vaikas gali bet kokia minute gimti.
Kai likus 1 savaitei iki gimdymo cia viena is reklamuojamu gidytoju pasake, kad as pati napagimdysiu, nes tipo klubai mazi, jis pamatavo ir parode man, kad is 4 parametru tik vienas prie krastutines ribos ir tai nieko nereiskia. O ji man visa prota isp....., toks ispudis, kad norejo pasiulyti, kad su ja susitarciau (nu man taip atrode tada).
Diena, kada gims mano maze as parinkau pati (jau rasiau, kad man nepatare perniesioti del mano sudejimo). Atejau 6 val. ryto, uzpildziau visus dokumentus, gydytojas mane apziurejo, nuleido vandenius ir pajokavo "Jau dabar nepabegsi"

Padare man klizma (maziuka) ir pasake, kur eiti "laukti" dukrytes
Vyras visa laika buvo su manim, o gydytojas dar ji instruktavo kaip ka matuoti, ka daryti ir kaip jis gali man padeti. pats kiekviena pusvalandi buvo uzejes ir paklauses kaip vyksta reikaliukai, 3 kartus matavo saremius ir sirdies tonus. 8 val. pastate man lasaline, nes saremiai buvo ilgos, bet nestiprios. Apie 10.30 atejo Liaminas ir pajokavo, kad kitame bokse mamyte pagimdys anksciau (pasirode, mes buvome dviese), o as pasakiau, kad dar paziuresim. Jis pasiule atsigulti ir pamatuto saremius, paziureti kakleli. Kai jis pakele akys, supratau, kad kaz kas bus ... Jis greztai liepe man guleti (as vel norejau atsistoti), pakvete akusere ir 12 val. as turejau dukryte. Gimdymas man nebuvo sunkus ir skausmingas, bet dukrytes galvyte istrigo ir mes, galima sakyti kartu su gydutoju, istumem ja. Jis nuolat klausidavo sirdute su ta medine lazdele ir kai praejo apie 20 min, kai as niekaip negalejau pagimdyti, grubu tonu pasake :" Arba tu normaliai stumsi, arba atrauksim su vakuumu, nes vaikas jau kenkia nuo deguonies trukumo"

Man ir reikejo to greztumo, nes su kitu saremiu viskas buvo jau ciki

Tai tas grubumas man padejo.
Jis mane graziai susiuvo (nes buvo labai mazas kirpimas) dar jokaudamasi: kaip siuti, kaip mergaite ar kaip moteri?, apziurejo su akusere placenta, kakleki. As LABAI, LABAI jam dekinga ir patenkinta. Nu ir akusere buvo nuostabi.
Mes jam sumokejome is karto po gimdymo. Sumokejome tiek, kiek pasake. Man buvo nesvarbu tie pinigai, as ti tikruju esu labai patenkinta ir jam dekinga. Po to tevai atveze daug saldainiu ir Martini, vyras viska atidave akuserei ir seselems, atnese jiems geliu. Prieziura ir man ir vaikui buvo nuostabi visas 3 dienas. Palata taip pat buvo su visais patogumais.
Tik man nepatiko kitu gydytoju elgesys. Kraselnikova vakare neatejo netgi paziureti (is ryto buvo jos pamaina, o Liamina su mumis buvo iki 14 va.), o paskutine diena pareiske: "Pas mus visi gydytojai gerai priimineja gymdyma". O man tai nerupi, nes kita karta as vis tiek gimdysiu pas Liamina. Butent po tokio lengvo gimdymo as uzsinorejau antro vaiko