musu su sunumi padetis gana keista, nors dedu daug vilciu kad gal jis toks ne vienintelis? o jei atsirastu su tokiu paciu reiskiniu susidurusiu mamu, butu nuostabu.
musu istorija: is pat pradziu irgi maniau, kad ciulptuka duosiu tik krastutiniu atveju. krastutinis atvejis atejo itin greit - kelis menesius turejom labai didelius pilvo skausmus (net daktarai sake, kad didesni nei iprasta skausmai, tai ne mano ismone). taigi, soske pasiuliau, bet ciulpdavo retai ir trumpai. dabar jam penktas menuo, ir man soske tenka, nepatikesit, pririsineti! iki sito reikalo ejom gana ilgai, nes man atrode labai nehumaniska taip elgtis. esme tame, kad jis soskes nori, bet nemoka jos nulaikyt burnytej, vis isspjauna. kiti sako - jei jis spjauna, reiskia nenori, bet as, ta, kuri kiaura para bunu salia, matau aiskiai, kad uzmigdamas (ir jokiais kitais atvejais), jis labai nori ciulptuko, todel as is skareles padariau juostele, ir svelniai svelniai kaip salikeli apvynioju ir taip soske siek tiek prilaikoma. kai uzmiega - atrisu, kad ant nosies neliptu medziaga ir panasiai. tai vat... as vis dar nejaukiai jauciuosi taip darydama, bet raminu save, kad geriau jau tegu zmones mano ka nori, bet jam sitaip geriau mano isitikinimu. jei nepritvirtinu, tai jis kokius penkissyk praranda soske, issinervuoja, rekt pradeda, tada isvis amba, gaila vaikelio.
kaip jums atrodo visa tai?
(nesibarkit smarkiai)
