nors sako, kad mazuciams reikia leisti ir vienieps pabuti, patyleti, pailseti 
Mums 5 men. Kalbam labai daug, nuolat pasakoju ka veikiam, ka veiksim, abu ciupinejam zaisliukus, susipazistam vis su naujais daiktais. Kartais, kai sedi man ant keliu, o as pvz noriu truputi paskaityti ar tv paziureti, ir nesneku, tai net kalta jauciuosi kartais nors sako, kad mazuciams reikia leisti ir vienieps pabuti, patyleti, pailseti
nors sako, kad mazuciams reikia leisti ir vienieps pabuti, patyleti, pailseti
QUOTE(Colla @ 2011 03 22, 15:57)
Mazajai bevei 9 menesiai, labai patinka, kai kalbini. Smagiai juokiasi, kai isgirsta "niu niu niu"
Mums 11men, taip pat daug bendraujam - kaip gi kitaip
juokingiausia man, kad maniskis ir juokiasi, kai "niu niu niu" sakau 
bet jau supranta kazka, nes kai isgirsta, nustoja "veikti"
mano maziuliui dar tik 3men, bet mes daug kalbam. ir toliau kalbesimes 
Man siandien drauge pasake, kad naujagimiai i garsus nelabai reaguoja (ar tikrai? 
), bet as vis tiek snekuosi su suneliu apie viska. Man taip smagiau
), bet as vis tiek snekuosi su suneliu apie viska. Man taip smagiau
mes irgi kalbames nuolat. jei ziurim zaisliukus - tai kokios ju spalvos, ar barska, ar cypia, einam prie veidrodzio ir kalbinam mergaite jame jei ziurim i piesinukus, tai rodau, kur parselio nosyte, o kur dukrytes. ir nesvarbu, kad jai tik 5 men. meskalbamas su ja nuolat. 
jei ziurim i piesinukus, tai rodau, kur parselio nosyte, o kur dukrytes. ir nesvarbu, kad jai tik 5 men. meskalbamas su ja nuolat.
Mums 1.5, na, jau 2 greit mėn., tai pasikalbam. Kartais ji juokiasi, kartais žiūri labai rimtai.
Žodžiu, kai tik būdraut pradėjo, tai ir kalbam, anksčiau akytes užmerkus laikė, tai netrukdžiau ramybėj vaikui būt
Žodžiu, kai tik būdraut pradėjo, tai ir kalbam, anksčiau akytes užmerkus laikė, tai netrukdžiau ramybėj vaikui būt
Su vaiku kalbėjom nuo pat pirmų dienų, nors kartais buvo labai sunku prisiversti save kalbėt, kai keldavomės naktį maitint, pakeist sauskelnes. Tuo metu galvojau tik kaip kuo greičiau viską padaryt ir vėl griūt į lovą o dar mama visada mums su vyru primindavo, kad bendravimas su vaiku yra svarbiau už norą miegoti Su vaiku kalbam ir vaikščiodami lauke ar po parduotuves jei jis nemiega, dažnai iš vyresnio amžiaus žmonių susilaukiam pašaipių žvilgsnių, ypač kai vaikui buvo pirmi mėnesiai, kad mes kažkokie nenormalūs, juk vaikas vistiek nieko nesupranta 
o dar mama visada mums su vyru primindavo, kad bendravimas su vaiku yra svarbiau už norą miegoti Su vaiku kalbam ir vaikščiodami lauke ar po parduotuves jei jis nemiega, dažnai iš vyresnio amžiaus žmonių susilaukiam pašaipių žvilgsnių, ypač kai vaikui buvo pirmi mėnesiai, kad mes kažkokie nenormalūs, juk vaikas vistiek nieko nesupranta
[quote=Pamaiviuke,2011 04 30, 22:51]
, nors kartais buvo labai sunku prisiversti save kalbėt, kai keldavomės naktį maitint, pakeist sauskelnes. Tuo metu galvojau tik kaip kuo greičiau viską padaryt ir vėl griūt į lovą
Vaikucio nereiketu kalbinti nakti maitinant ar keiciant sauskelnes, kad sis pradetu po truputi skirti jog tik diena visi linksmi, dziaugiasi juo, tuo skatinant ji nakti reciau prabusti.
As su savo kleckuciu nuo gimimo taip dariau, nakti ir nekalbinau, ir stengdavausi kuo greiciau sauskelnes pakeisti, pamaitinti ir miegucio... Kad smarkiai neissibudintu sviesa koridoriuje degdavau. Gal ir sutapimas, bet visa nakti ismiegodavo jau nuo 3 menesiuku
.
O diena kaip tik sugebejau ir kalbinau, dainavau, sypsojaus kol jauciau jog jam norisi bendrauti
, nors kartais buvo labai sunku prisiversti save kalbėt, kai keldavomės naktį maitint, pakeist sauskelnes. Tuo metu galvojau tik kaip kuo greičiau viską padaryt ir vėl griūt į lovą
Vaikucio nereiketu kalbinti nakti maitinant ar keiciant sauskelnes, kad sis pradetu po truputi skirti jog tik diena visi linksmi, dziaugiasi juo, tuo skatinant ji nakti reciau prabusti.
As su savo kleckuciu nuo gimimo taip dariau, nakti ir nekalbinau, ir stengdavausi kuo greiciau sauskelnes pakeisti, pamaitinti ir miegucio... Kad smarkiai neissibudintu sviesa koridoriuje degdavau. Gal ir sutapimas, bet visa nakti ismiegodavo jau nuo 3 menesiuku
. O diena kaip tik sugebejau ir kalbinau, dainavau, sypsojaus kol jauciau jog jam norisi bendrauti
As ir su pirmuoju vaikeliu ir su mazaja kalbedavaus dar kai jie pas mane pilvelyje augo 
tad su vyresneliu ir dabar yra labai didelis rysys, o su mazaja bendrauju kai tik ji nemiega, snekames, zaidziam manau tai yra labai svarbu mamai ir vaikui ir netikiu, kad jie nieko nesupranta
tad su vyresneliu ir dabar yra labai didelis rysys, o su mazaja bendrauju kai tik ji nemiega, snekames, zaidziam manau tai yra labai svarbu mamai ir vaikui ir netikiu, kad jie nieko nesupranta
QUOTE(Jolstute @ 2011 05 01, 19:30)
Vaikucio nereiketu kalbinti nakti maitinant ar keiciant sauskelnes, kad sis pradetu po truputi skirti jog tik diena visi linksmi, dziaugiasi juo, tuo skatinant ji nakti reciau prabusti.
Bendravimas naktį ir dieną žinoma skirdavosi. Dieną su vaiku ir pažaisdavom, bakutendavom, energingiau kalbėdavom, o naktį tyliai pvz. sakydavom, kad greit nusiprausim ir vėl į lovytę arba dainą kokią ramią paniūniuodavom, nes pirmoms savaitėm vaikui dzin ar diena ar naktis, prabudus vistiek reikėdavo ir nuprausti ir perrengti, vaikas išsibudindavo, šypsodavosi, savaip bendravo, tai negi neatsakysi jam tuo pačiu
o kažkur nuo 2,5 mėnesio jau nesituštindavo po kiekvieno maitinimo, tai stengėmės kuo greičiau viską atlikti ir vaikas naktį išmiegodavo po šešias valandas nesikėlęs
