Prasilošęs vyras...

Pas mus buvo ta pati problema...
Jei jau jis žaidžia, tai neduok dieve sutrukdysi... Dar kitą kartą nutaisęs protingas akis pasakys, kad dirba Nes atseit žaidžia su savo klijentais Reikia visaspusiškai bendraut
Kartą nebeišlaikė kantrybė nuo tų kasdienių žaidimų. Priedo dar paaiškino, kad v, jis ti namuose žaidžia, o va jo pažįstami tai ir namo neina, darbe iki paryčių žaidžia, nes internetas greitesnis... Tai va, visą dieną pražaidžiau su vaiku, prieš jam namo grįžtant pašėriau, kad necyptų nelaiku..., įsijungiau kompą (namus didumą apverčiau, kad atrodytų bardakas: na, ten indai virtuvėj purvini (specialiai neploviau ir po visur išdėliojau), lova neklota, vonioj bardakas ir t.t., VALGYT NEPAGMINTA). Tai va, įsijungus kompą bandau suprast kaip ten žaist... kažką mokėjau, nes ne kartą apie žaidimą kalbėjom, kai ką jis man rodęs (šiaip pasmalsaudavau ką jis te veikia), bet grybą pjaunu vistiek. Pirmas šokas žmogeliui - namai... , sako alkanas visa diena, kas niam... o aš sakau, nu labai fainas tas tavo žaidimas, tikrai įtraukiantis... jis sako, o kas valgyt... sakau, nu nebuvo man kada valgyt daryt, netrukdyk, mn čia dar biškį pažaist reik.... ir žaidžiau. Ir kad džiaugiuosi garsiai, kaip man faina smagu žaist, kiek va visko naujo išmokau, kaip gera su žmonėm bendraut, jau va šarvus galėjau nusipirkt.... Visas piktas ir alkanas atsisėda prie savo kompo - žaidžia. Bet jau žaidimas ne tas... Nerrrvai nelaiko... Po kiek laiko klausia - o tai tu man valgyt neduosi? Sakau, pasieškok šaldytuve.... ir toliau žaidžiu. Jis sako, o tai gal atneši ką nors prie kompo... aij, sakau, negaliu dabar, kaip tik tuoj lygi pereisiu... ir t.t. Sako, tai galėjai pasakyt, kad mieste pavalgyčiau, jei namie nieko negaminai... aij, sakau, pamiršau (galvoju, kaži, netingės į miestą važiuot... visus mano planus sugriautų...) Vaikas ramiai sau žaidžia pats, lyg ir snūduriiuoja ir staiga pradeda rėkt. Aš nepajudėdama iš vietos toliau au žaidžiu (ir galvoju nu negi prie vaiko neis...) Tėvas jau beveik pasiunta, sako tai neisi vaiko nuramint... aš - nu nepasius tas vaikas, dabar mane daug baidyklių puola, pabėgt negaliu... Pats visas jau įsiutęs beveik nulekia prie vaiko, pradeda bartis... o aš "nustebus", ko čia jam negerai, sakau, nu nerėkauk, trukdai susikaupt. Ir taip be jokių barnių |(iš mano pusės).
Tą vakarą namuose buvo "mūšis" pirmą kartą (norėčiau, kad ir paskutinis būtų) mūsų šeimos gyvenime, nes vyrui laaabai nepatiko, kad aš nešokinėju palei jį ir vaiką, kad drįsau jam esant namuose "viokiom nesąmonėm užsiiminėt" (o kai jis žaidžia tai jau ne nesąmonės ). Barėmės daug ir ramiai kalbėjom ir rėkavom vienas ant kito ir pažliumbiau...(pilna programa pasibarimų pavarėm ) Bet matyt mums kitaip jau nebuvo galima išsiaiškint (kai aš bandydavau siūlyt kažką paveikt kartu, pasikalbėti, neklausydavo demonstratyviai). Matyt buvau pati kalta "leisdama" jam daryti tai ką nori ir kada nori. Pareidavo namo, o namuose viskas sutvarkyta, valgyt pagaminta, žmona šypsosi ir laukia apsipatenkinus visa, kad pagaliau prsirado... jis gi "pinigus šeimai uždirba, vargsta", o aš "namuose su vaiku sėdžiu". Po to "karo" padėtis gerokai pagerėjo, suradom kai kokių kompromisų ir jis ir aš. Visai nenoriu, kad jis mestų žaidimus ar darbą prie kompo namuose, tiesiog sumažino laiką tupėjimui prie jų. Ir visai normaliai kol kas.
Matyt kitą kartą ir pasišnekėjimui išsprogdint reikia žiežirbų.

P.S. Dar labai siutino jį, kad nemoku žaist... pasižiūri, mato, kad nesamones darau... bando patart, o aš "o man taip labiau patinka..."

Gal mano varintas ir ne pats geriausias, bet suveikė

roof, manau, cia laiminga iseitis, kuri abiems jums tiko. gerai, kad taip ivyko.
o mano vyras sako - 'taip, anksciau man rupejo ir tas, ir tas, ir tas... , o dabar as pasikeiciau. zmones gi keiciasi. ka as padarysiu, jei man tai, ka tu vardini, neberupi?' tikrai - ka? taigi ir temos autores vyras anksciau buvo vienoks, o dabar kitoks, bet tai dar nereiskia, kad galima ilisti atgal i buvusi kaili. zmones vietoj nestovi, buve interesai daznai nebedomina, o ir su amzium interesu ratas daznai ne plateja, o kaip tik siaureja. ..
temos autorei belieka palinket laimingos pabaigos kaip ir roof, taciau tikimybe, kad tai pavyks, tikrai nera simtaprocentine. as irgi noreciau suzinoti koki nors veiksminga recepta - kaip sudominti nesidominti???

Tikrai gali nebepatikti, kas patiko anksciau, bet gali patikti, kas dar neisbandyta... Ta prasme, as sutinku, kad vieni interesai isstumia kitus. Bet nebutinai gyventi "vakar diena", galima gyventi "rytdiena"... T.y. daugiau naujoviu gyvenime, kaip tik pabandykite tai, ko dar niekad nedarete... Bet liudniausia turbut yra tai, kad labai didelis isitraukimas i virtualia realybe dazniausiai slepia kitas problemas. Gal siek tiek paslijusius tarpusavio santykius, gal bodejimasi savo darbu, kazkokias asmenines problemas, nepasitenkinima savimi ar nemokejima bendrauti... Na, cia labai ivairiai gali buti. As manau, ta omeny turejo Jeronimas, kai sake "ieskokit priezasciu del ko taip yra"...

Vienam priežasčių ieškot be šansų, manau, gali tooooookių nesąmonių prisisvaigt (iš savo patirties žinau)
Svarbiausia pasikalbėt. Kaip ten bebūtų, bet nelaikyt nuoskaudų ir nekentėt sau tyliai. Mes žmoniškai-civilizuotai nesugebėjom, teko bartis ir pyktis, bet išsiaiškinom kas prie ko. Jam žaist tiesiog patinka... o kadangi uždirba pinigus, tai, jo manymu, aš turiu atitinkamai dirbt namuose ir jam netrukdyt "ilsėtis". O man kada ir kaip ilsėtis??? Ir labai nustebo kad ir aš pavargstu (klasikinis atvejis - "taigi visą dieną namuose sėdžiu"). Teko ir atliekamų darbų sąmatą preliminariai suskaičiuot... Juokas ima prisiminus. Bet rezultatu patenkinta (kad tik neprisišnekėčiau tpfu tpfu tpfu)

kompiuteriu manija - šių laikų liga.jaučiu nėra nė vieno vyro, kuris nesėdėtų prie jo.kai jau mane labai užknisa, as sakau kad išeinu kur nors.o jam tada akys plačios - kaip čia be manęs?arba nešneku visai,arba sakau juk tau neidomu su manim, tai ir miegok miegok su kompu.po kol kas padeda

Čia kelios minėjote , kad vyrai kaip vaikai. Aš su tuom gana smarkiai sutinku.
O dabar pagalvokite, kad darytumėtę, jei jūsų 8-10-12 metų sūnus ištisas dienas geimintų?
Ir jums neleidžiama jo aprėkti, užduoti per sprandą, griežtai uždrausti tai daryti.
Ką ir kaip galėtumėtę padaryti, kad jis mažiau laiko praleisto prie kompo?

Gal kaip mamoms bus lengviau šitą situaciją anlyzuoti, suprasti ir bandyti rasti sprendimus, kurių yra tikrai daug. Gal tai, kas tinkų vaikui, netyčia tiks ir jūsų vyrui?

Aš pati žaidžiu vieną žaidimą internete.Šitą žaidimą žaidžia daug žmonių iš viso pasaulio ne tik vaikai,daugiau suaugę žmonės,turintis šeimas ir vaikus.Žaidimas tai lyg kitas pasaulis,tame žaidime žmonės perka ginklus,drabužius,bendrauja,veda,kai kurie net realius pinigus naudoja žaidimui,atvažiuoju vieni pas kitus pasimatyti kadangi žaidime yra ir chatas kuriame žmonės bendrauja.Bet žaidime apribotas laikas 30 valandų per savaitę,kad žmonės turėtų laiko realiam gyvenimui neribota laiką turi tik tie kurie už realius pinigus kažką perka.Tai va tegul vyrai žaidžia tokius žaidimus su apribotų laiku ir nekyls problemų

Mano vyras irgi ištisai tinkle žaidžia - ir perka, ir pinigus skaičiuoja, ir jau su kažkuo bendrauja ... Bet jam jokio laiko apribojimo nėra , vis atrodo kad mažai žaidžia, o man kad daug.... Kol vaiko nebuvo - eidavau savais keliais, dabar, deja daugelis darbų tenka man, o jis prie kompo atsipūtęs tuomet... Buvau ištrynus žaidimą - ne bėda, parsisiuntė vėl, tai negi trinsi kasdien
Dabar turiu planą kol miegos kompą išvežt, dzin, apsieisiu pati ir be jo... Tik dar nesumąsčiau pas ką vežt, kad galėtų ten prisijungt - ta prasme pasirinkt ar šeima ar kompas

O to žaidimo kuri žaidžiu aš nereikia siųsti žaidi internete ir viskas,bet jei nėra tam tikros internet explorer ar kažko dar versijos žaisti negalima

Blogiausia , kad brangusias jau painioja žaidimą su gyvenimu.... Sako, važiuojam greičiau namo, žmogus laukia - gerai, parvažiavom. O žmogus, pasirodo - žaidime . Grįžo iš darbo, sako - turiu didžiulių problemų. Klausiu, kas atsitiko - problemos vėlgi - žaidime . O problemom gyvenime nėra kada rūpintis, geriau ignoruot, ir pasijust svarbiu žaidime .
Bet juk moterys dažniausiai supranta, kad tai ne išeitis. Jau man nenormali atrodo tokia situacija - deja, tik man vienai....

Tokiems vyrams reikia surasti problemų realiam gyvenime. Pvz kad nusipirktų kokį nors naują butą ar dar ką nors kas reikalauja daug dėmesio (Maniškiui tai labai padeda) Jei žinote, kad vyras ankčiau turėjo kokį nors kitą hobį (pvz grojo gitara, fotografavo ar pan), tai padėtų nupirkimas fotiko ar kito atitinkamo daikto Dar galima imtis iniciatyvos pačiai - nusiųsti laišką mylimajam ir pakviesti jį konkrečią datą į išvyką gamtoje ar jei leidžia galimybės restorane (kai tai būna parašyta raštu priima rimčiau). Dar kartais padeda kai sėdi jis prie kompo atisėsti ant kelių ir visaip jį jaudinti Po kelių minučių dėmesys atitolsta nuo kompo

Tie patarimai laikini. Na, tai, kas, kad pakviesi i isvyka, ji praeis ir kas toliau, na, tai, kas, kad atsisesi ant keliu, ta vakara gal ir atitolinsi nuo kompo, o kita diena vel. Beje, tokiems nelabai patinka, kai trukdai.