Iš tokio mokytojų elgesio suprantu, kad joms kur kas labiau rūpi popieriai ir skaičiukai, o ne vaikai. Kad ir kaip bebūtų gaila...
Pritariu... visiems smagu dirbti su gerai besielgenciais vaikais, o va su blogiukais, t.y. vaikais, kurie turi problemu ir nelabai moka ju spresti - niekam nesinori... o kodel, todel, kad tai papildomas vargas ir uz tai joms nemoka... kaip mano vaiko aukletoja pasake apie viena mokini: "Va Tomas, mokinasi blogai, bet uztat tyli"... Stai kokius nori matyti mokinius daugelis mokytoju: tylincius... Tegul grimzda i savo bedas, bele tik musu nevargina... siaubas kai pagalvoju...

Na,jau lankiausi mokykloj-tai viena mokytoja sako,kad mano paauglys grizo i vaikyste
,per pamokas piesia ,kazka rasineja ir visai nesidomi kas vyksta tuo metu pamokoj! Amzinai uzsiemes kitais ,,darbais,,
! Nu ir ka man dabar padaryt,kad jis suprastu,jog i mokykla mokytis einama,o ne zaisti. Sakau ateisiu i mokykla ir sedesiu pamokoj,ziuresiu ka tu veiki
sako,,man bus geda,,.Sakau ,,o man-ne! Dar ir pamoka ismoksiu is naujo,prisiminsiu,kai pati mokiausi,,
! Tai jis keistai i mane paziurejo,o as sakau,,jei nedirbsi pamoku metu-tikrai ateisiu,,! Oi,oi,oi...Kada jis supras,kad mokytis reikia jam paciam,o ne kitiems





Oi, zemec, sunku.... prisimenu, kai jau paskaitose sėdėdama sakydavau sau:klausyk, kvaiša, ką dėstytoja pasakoja.... O mokykloj tai visai dėmesio nesukaupdavau... Ir mano bernas lygiai toks pats. Mažiausias triukšmas už lango - ir nebegirdi, kas asmeniškai jam sakoma, ką jau kalbėtui apie tai, kad girdėtų, ką mokytoja prie lentos pasakoja... paauglystė gi...
Taip, cia negalejimas sukaupti demesio ,,kaltas,,! Jam visada buvo sunku sukaupti demesi ilgesniam laikui-tai ir turim to rezultata
! O dar dienos ilgeja,i lauka norisi-tai visa pamoku ruosa greitai ir bet kaip
!


QUOTE(zemec @ 2010 04 07, 09:06)
Sveikos! Na vat ateinu cia,paskaitau jusu patarimus ir gyvenimas sviesesnis atrodo
. Aciu jums
O mes eilini karta bandem kalbetis ir eilini karta zadejo,kad dabar jau pasistengs. Net ,,Baltaragoi maluno,, viena skyriu perskaite,t.y. du lapai
.Cia jau daug,nors ta knyga mokytoja seniai jau liepe perskaityt,bet jis is viso knygu neskaitantis. Na, dabar kokias dvi dienas bus ramu-ir pamokas paruos,ir bandys geras buti
,o veliau...Ai,o gal si karta viskas bus kitaip
?





o ką jis veikia?
QUOTE(Valkiria @ 2010 04 07, 11:44)
Maniskio didziausias minusas - tingi ruosti pamokas ir tvarkytis. Bet as kaip cerberis: kiekviena miela diena tikrinu visus namu darbus
. Bet kad jau uzsikroviau tokia nasta, tai ir velku... Mano bernas mokosi nuotoliniu budu, tai lengvai galiu sukontroliuot, kas uzduota ir kas atsiskaityta. Kompe ribojamas laikas, kada gali zaisti. baisiai jis del to pyksta, bet kitaip nebus. na ir megejas apsistatyti puodeliais ir lekstem, kol manes nera namie. Vos tik griztu, matau, kaip su visu kalnu indu keliauja i virtuve
. Kambari susitvarko, bet megsta viska tiesiog sugrusti i spinta be jokios tvarkos. Tai as, kad pateisinciau bjaurios mamos varda, viska liepiu is spintos isimti ir pertvarkyti. Pyksta, bamba, susitvarko tam kartui, bet isvadu nedaro - kita karta vel toks pats jovalas. Del maisto problemu nera - nepatinka, ka as pagaminu, gaminasi pats. O daznai ir man pagamina, kavos i lova atnesa pasigerinti noredamas. Neruko, negeria, namo grizta ne veliau, kaip 21h. Kaip ir netureciau labai kuo skustis, jei ne tos pamokos. Isnaudos bet kokia galimybe nuo ju issisukt. Ir tas amzinas zaidimas kompu
. Nors.... kai prisimenu save jo amziaus.... Pamoku neruosiau visiskai, rukiau ir grizdavau paryciais. Kompo tada nebuvo, bet visa laika budama namie skaiciau knygas. Tik tos knygos nebuvo is mokyklines programos. Zinoma, praejo viskas, bet tik dabar suprantu, kiek nervu mamai mano paauglyste kainavo...



labai normalus paauglys

QUOTE(Valkiria @ 2010 04 07, 23:45)
Noriu, kad pamokas paruoštų laiku. Noriu, kad iš savęs išspaustų maksimumą, nes gabus
Jis man kartais sako: mama, nenorėk, kad aš būčiau tobulas. Juk aš tik vaikas. Aš paauglys. Man gi turi bzichai užeit... Ir ką, teisus jisai. Bet juk taip norisi, kad vaikai nekartotų mūsų klaidų, kad jiems sektųsi geriau... Ech....

Jis man kartais sako: mama, nenorėk, kad aš būčiau tobulas. Juk aš tik vaikas. Aš paauglys. Man gi turi bzichai užeit... Ir ką, teisus jisai. Bet juk taip norisi, kad vaikai nekartotų mūsų klaidų, kad jiems sektųsi geriau... Ech....
va ir maniškės lygiai taip pat...aš dar nesuaugus...tai suprask man viskas atleistina
QUOTE(daivinycia @ 2010 04 08, 09:28)
Noret neuzdrausta. O gabuoliai tai labai daznai prie tinginio. As ir pati tokia, ir mano abu vaikai.
Mes visos norim, kad vaikai tobuli buti, kad jiems puikiai sektusi,jei galetume- tai visus akmenelius jiem kely nurankiotume.
Paauglyste ne klaida, o nelengvas laikotarpis. Tavo vaikas ta puikiai suvokia ir ivertina. Maniskis irgi daznai panasiai pasako. Todel as kantriai laukiu, kol tie visi "bzichai" praeis. O kad praeis, tai faktas. Mano didysis (dabar jau 23), kitaip kvailiojo. Mego isgert, pabaliavot, ruke, su draugais daug laiko praleisdavo, masinom per naktis pasitrankydavo (savom, nevogtom), zodziu nerami siela buvo. Kalbos jokios nepadejo, pasakydavo man- "neaiskink, zinau ka darau" ir tuo baigdavos. Nebuvo jis koks piktybinis, ne, bet ramybes nebuvo. O dabar - baige mokslus, turi panele, kartu gyvena Hamburge, dirba banke, zada karjera toliau daryt, dar mokytis, dar kazko siekt. O ir siaip- protingas, malonus, tvarkingas, paslaugus, nuosirdus, atviras. Labai didziuojuos juom. O kaimynai ir gimines visi sake- "nu is sito tai kazi kas iseis". Mociute (mano mama) jam ateiti "pranasavo" kalejime. O prasau!
Kai palyginu abieju bernu paauglyste, tai "aktualusis" paaugliukas palyginus su broliu- tikras Dievo avinelis.
Tai va mamkos, taip jau buna.... Bet kantrybes tai nezmoniskos reikia. Ja ja......
Mes visos norim, kad vaikai tobuli buti, kad jiems puikiai sektusi,jei galetume- tai visus akmenelius jiem kely nurankiotume.
Paauglyste ne klaida, o nelengvas laikotarpis. Tavo vaikas ta puikiai suvokia ir ivertina. Maniskis irgi daznai panasiai pasako. Todel as kantriai laukiu, kol tie visi "bzichai" praeis. O kad praeis, tai faktas. Mano didysis (dabar jau 23), kitaip kvailiojo. Mego isgert, pabaliavot, ruke, su draugais daug laiko praleisdavo, masinom per naktis pasitrankydavo (savom, nevogtom), zodziu nerami siela buvo. Kalbos jokios nepadejo, pasakydavo man- "neaiskink, zinau ka darau" ir tuo baigdavos. Nebuvo jis koks piktybinis, ne, bet ramybes nebuvo. O dabar - baige mokslus, turi panele, kartu gyvena Hamburge, dirba banke, zada karjera toliau daryt, dar mokytis, dar kazko siekt. O ir siaip- protingas, malonus, tvarkingas, paslaugus, nuosirdus, atviras. Labai didziuojuos juom. O kaimynai ir gimines visi sake- "nu is sito tai kazi kas iseis". Mociute (mano mama) jam ateiti "pranasavo" kalejime. O prasau!

Kai palyginu abieju bernu paauglyste, tai "aktualusis" paaugliukas palyginus su broliu- tikras Dievo avinelis.
Tai va mamkos, taip jau buna.... Bet kantrybes tai nezmoniskos reikia. Ja ja......

įkvepia mane tokie gyvenimo pavyzdžiai

jei galima tai išgyventi, tai mano gyvenimas yra tik gėlių žydėjimas...
šiaip jei rimtai tai aš turbūt būčiau ligoninėje po tokių naktinių žygių

nervu man tai sociai pagadino, tikrai. Nu bet kur desies ziema basas..... Lauki, kenti, tikies..... Ir sulauki!
Va kazkas "uzejo" mano paaugliukui. Dabar jie raso visokius testus ir kontrolinius darbus. Geriausias klaseje!!!



Nuu, o sako, kad stebuklu nebuna..... Buna buna ir dar kokie....


Aš tai su savo paaugliu nebekovoju.
Nervų gaila. Man atrodo kuo daugiau "spaudi" tuo labiau prieštarauja.Tiesiog apsigimęs karys-kovotojas.Nuo pat mažens. Tik pasakai"ruošk pamokas", "susitvarkyk", "nueik i parduotuvę" ir prasideda tikras diskusijų šou
,pasipila argumentai ,kodel TO PADARYTI NEGALI. Tvarką palaiko minimalią, mokytis galės kai pačiam supratimas ateis .



QUOTE(Vaiga1 @ 2010 04 14, 10:50)
Aš tai su savo paaugliu nebekovoju.
Nervų gaila. Man atrodo kuo daugiau "spaudi" tuo labiau prieštarauja.Tiesiog apsigimęs karys-kovotojas.Nuo pat mažens. Tik pasakai"ruošk pamokas", "susitvarkyk", "nueik i parduotuvę" ir prasideda tikras diskusijų šou
,pasipila argumentai ,kodel TO PADARYTI NEGALI. Tvarką palaiko minimalią, mokytis galės kai pačiam supratimas ateis . 





QUOTE(Vaiga1 @ 2010 04 14, 09:50)
Aš tai su savo paaugliu nebekovoju.
Nervų gaila. Man atrodo kuo daugiau "spaudi" tuo labiau prieštarauja.Tiesiog apsigimęs karys-kovotojas.Nuo pat mažens. Tik pasakai"ruošk pamokas", "susitvarkyk", "nueik i parduotuvę" ir prasideda tikras diskusijų šou
,pasipila argumentai ,kodel TO PADARYTI NEGALI. Tvarką palaiko minimalią, mokytis galės kai pačiam supratimas ateis . 



O jei tas supratimas neateis dar ilgai? Ir ateis jau kai velu bus?
Taip pat manau, kad prie zodzio ,,REIKIA" vaikas turi buti pratinamas nuo mazens.
Gal ir labai grieztai cia as....

Be abejo, atsakomybes jausma reikia ugdyti nuo pat mazens. Tik gal labiau veiksmais ir poelgiais, negu zodziais. Mane auklejo tik su REIKIA, PRIVALAI, kitko as negirdejau. Rezultatas to viso- dar ir siandien, budama dvieju vaiku mama, as i tuos zodzius reaguoju alergiskai. Taip sakant, sveika prota reiketu islaikyt visur, nepersistengt, nes kitaip- rezultatas bus priesingas norimam.
Va čia sutinku:) Reikia nepersistengti. Bet visiškai numoti ranka, nes gaila nervų - irgi negalima.