QUOTE(Valkiria @ 2010 04 07, 23:45)
Noriu, kad pamokas paruoštų laiku.
Noriu, kad iš savęs išspaustų maksimumą, nes gabus
Jis man kartais sako:
mama, nenorėk, kad aš būčiau tobulas. Juk aš tik vaikas. Aš paauglys. Man gi turi bzichai užeit... Ir ką, teisus jisai. Bet juk
taip norisi, kad vaikai nekartotų mūsų klaidų, kad jiems sektųsi geriau... Ech....
Ir tikrai nerūko. Mano uoslė kaip pėdsekio šuns

. Kažkada bandė, bet tai buvo seniai.
O alus ir Velykų zuikis - geras
Noret neuzdrausta. O gabuoliai tai labai daznai prie tinginio. As ir pati tokia, ir mano abu vaikai.
Mes visos norim, kad vaikai tobuli buti, kad jiems puikiai sektusi,jei galetume- tai visus akmenelius jiem kely nurankiotume.
Paauglyste ne klaida, o nelengvas laikotarpis. Tavo vaikas ta puikiai suvokia ir ivertina. Maniskis irgi daznai panasiai pasako. Todel as kantriai laukiu, kol tie visi "bzichai" praeis. O kad praeis, tai faktas. Mano didysis (dabar jau 23), kitaip kvailiojo. Mego isgert, pabaliavot, ruke, su draugais daug laiko praleisdavo, masinom per naktis pasitrankydavo (savom, nevogtom), zodziu nerami siela buvo. Kalbos jokios nepadejo, pasakydavo man- "neaiskink, zinau ka darau" ir tuo baigdavos. Nebuvo jis koks piktybinis, ne, bet ramybes nebuvo. O dabar - baige mokslus, turi panele, kartu gyvena Hamburge, dirba banke, zada karjera toliau daryt, dar mokytis, dar kazko siekt. O ir siaip- protingas, malonus, tvarkingas, paslaugus, nuosirdus, atviras. Labai didziuojuos juom. O kaimynai ir gimines visi sake- "nu is sito tai kazi kas iseis". Mociute (mano mama) jam ateiti "pranasavo" kalejime. O prasau!

Kai palyginu abieju bernu paauglyste, tai "aktualusis" paaugliukas palyginus su broliu- tikras Dievo avinelis.
Tai va mamkos, taip jau buna.... Bet kantrybes tai nezmoniskos reikia. Ja ja......