Paauglys namuose

Ataskaita uz kiekviena zingsni tikrai kad neprivalu duoti. Bet pasakyti kur eina tai reiketu. As irgi iseidama visada savo spygliukui pasakau kur einu. Pas mus tos problemos nera, nes jis man visada pasisako kur eina ir su kuo. Tiesiog yra pasitikejimas abipusis, ir man uztenka.
Pas mus siandien Motinos diena, tai spygliukas pasveikino, tik is lovos islipes.

Aš visada sakydavau mamai: į kiemą Topinis ir visad tinkantis atsakymas. Nes tiesiog eidavau susitikti su draugais, o kur mes eisim ir ką veiksim - nežinodavau.

aga aš ir tik "įkiemą" ir tegirdėjus.. Nu jau atrodo aš tikrai supratinga, bet žiauriai užkniso, tas jo nepakantumas, nesvarbu ką bepasakyčiau susiraukia kaip nuo citrinos ir kankinio veidu "jau tu kai pasakai..nusišneki visiškai.." ir taip neet "mano" temose, kaip kad majonezas prie žuvies tinka(čia tik pavyzdys!) ir pan, jau visiem aišku kad kulinarijoj aš geriau nusimanau, bet vistiek nusišneku ir viskas, ir sakyčiau ir kaip ir pasitikėjimas yra, na ta prasme, tikiuos kad jis nieko blogo, žinau kad geros prigimties, bet vistiek, blogiausia, kad aš dėl sveikatos man ir su orentacija prasčiau, dažnai nežinau nei ką reikia.. gerai dar kad čia galiu paskaityt
O dabar tai aš be žado, įšėjo į lauką, ateinu į kambarį, mano piniginė ant lovos guli. Šokas! Na įkvėpus supratau, kad pasiėmė nuolaidų kortelę ledų nusipirkt, bet visad mandagus, rodos gerai išauklėtas, ir be atsiklausimo įlindo į mano rankinuką, piniginę! Man šokas.. Kai užbėgo pasakiau: "Nesupratau? O ar nereikia atsiklausti lendant į mano rankinuką ir juolab piniginę?" Kažką burbtelėjo, bet jau išėjęs iš kambario tai nė negirdėjau.. Ir su tais pinigais, na nelabai man patinka, kad nežinia iš kur pas jį pinigai, ne šiaip banke nepilnametis saskaitom nedisponuoja.. na taip greičiausiai seneliai, bet ar jie nepagalvoja, o jei jis... sugalvos nusipirkt pabandyt?.. Nežinau, turbūt sakysit, kad aš vėl neteisi, kad džiaugtis reikia kad duoda, ir kad turi būt pasitikėjimas ir pan, bet patys matot ką kalba bendraamžiai ir kokie buvom patys, negi nesutinkat, kad tokiam amžiuj bent šiokia tokia finansinė priklausomybė turi būt?..

Maniskis gauna kiekviena menesi nustatyta suma kisenpinigiu, ir gali su jais veikti ka nori- ne mano reikalas. Jeigu man uzeina retkarciais "gerumas" ir as jam papildomai kelis eurus duodu- velgi viskas ok. Jeigu is kitu pinigu gauna- as ju nekontroliuoju, pinigai jo. Nu bet kad po pinigine ar rankinuka landziotu?????? Ir visai nesvarbu ko, korteles kokios, ar dar ko. Rankinukas ir pinigine yra MANO, todel NIEKAM nevalia po ji landzioti be mano zinios. Niekam!!!!
Tavo spyglys Melynakrauje kaip matau, su tavim visai nesiskaito. Juk nesunku paklaust ar bent jau pasakyt ko reikia. Bet tik ne sitaip.....
Kompas tai jo "nuosavybe". tu turbut be jo "leidimo" neatsisedi, kai ponaitis namie?
Gal as cia ir per grieztai, bet man nepatinka kai po mano daiktus kazkas knisasi, ar vyras, ar vaikas, ar dar kas. As irgi nesiknaisioju po kitu.

Bet matot, čia irgi nesureguliuosi. Pvz., mes, kai paauglystėje norėdavom ko stipresnio nusipirkt, susimesdavom po 4lt Pirkdavom kokteilio 'pūslę' už 8lt, tai dviese ligi kaklo būdavo O parodykit vaiką, kuris šiais laikais neturi kišenėje 4lt aišku, dabar ir kokteilis brangesnis, bet esmės tai nekeičia Taip kad, jei norės, viską paragaus, visko pabandys... Žinau, kraupiai skamba, bet tokia realybė.

Man mama buvo pasakiusi, kai dar kokių 13 metų buvau: 'jei pradėsi rūkyti, ateik man ir pasakyk, kartu rūkysim, nes nenoriu, kad slapstytumeis pakampėm'. Aišku, dabar kai pakalbu su ja, tai sako, kad nežinia, ką dariusi būtų, jei taip ir būčiau pareiškusi kurią dieną Bet va, visi draugai mano aplinkoje rūkė, visos draugės, o aš - ne Ir nerūkau iki šiol
Papildyta:

Būūtent! su abiem jumi sutinku, ir visiškai dėl nuosavybės tokios pat nuostatos. Ir rodos visad auklėjau taip, net kažkada kažką panašaus tekę pasakyt, kad aš tai pas tave tai nelandžioju, tikrai rodos turėtų suprast.. Žodžiu aš pikta ir nusiminus.. Jis ne tik nesikaito su manim, jis manęs nekenčia... Suprantu, aš pati visad buvau nepakanti pavadinkim nepakankamai protingiems.. Jau gal dešimtą kart rašau ir ištrinu, nes pradedu ne į temą apie savo tragišką likimą ir kad man gaila, kad mano nekaltam vaikui dabar teko tokia dalia.. Tikrai nieks nenorėtų tokios motinos, atleiskit, žinau, kad čia nesijaučia, nes rašau tik kai galiu, bet patikėkit priblemos rimtos, man pačiai su savim sunku, o žinom, kad ypač paaugliai žiaurūs, nepakantūs ir t.t., net noris paklausti, gal jis nenori su manim gyvent..

Nebijok jam parodyt, kad esi pikta ir nusiminus. Naturalus jausmai- pyktis, liudesys, nereikia ju bijot parodyt.
Kad jis taves nekencia- nekalbek nesamoniu.
Kodel save taip nuvertini? Ka reiskia -"tokios motinos"? Kokios? Mes cia tau triubyjam pastoviai- tu nekalta, kad susirgai!!!!! Jam gali daug kas nepatikt, bet su tavim padoriai elgtis- PRIVALO ! O jei jam taip negerai, pasiulyciau kai sueis 18- tvarkytis savo gyvenima absoliuciai savarankiskai.

Mėlynakraje, pirmiausia nusiraminkit Visų pirma, esi tikrai šauni mama. Tik, kad per daug nuolaidžiauji savo sūnui, Leidiesi "užsilipt ant galvos" (taip jau būna, kad kartais ir, atrodo, iš meilės dideles klaidas žmonės padaro). Suprantu, kad norisi juo pasirūpint. Bet..neužsileiskit taip. Pašaukėt pavalgyt..neatėjo - pats kaltas..išalks, pasišildys. Netikiu, kad jis jūsų nekenčia. Tiesiog paauglystės spygliai. Būna toks periodas, kai "viską žinai geriausiai", "mama nieko neišmano", nesinori nieko pasakot. Greičiausiai tuo šaltumu ir nenoru klausyt jis netgi bando pabėgt nuo jūsų sveikatos būklės, ją neigt. Suprantu, kad labai sunku, bet pasistenkit išlikt tvirta, nešokinėkit pagal jo dūdelę. Tai ne tam, kad jis gal šiuo metu pasidarytų geresnis (nes gali būt, kad šiuo metu viską, ką bedarytumėt bus blogai), bet tam, kad jis ateityje būtų geresnis žmogus. Ir nepamirškit pati savimi pasirūpint

ačiū! Trumpai až tema juk ne apie mane Va aš ir noriu bent kai supykstu tai jam ir išrėžt kad nuo 18 galėsi eit kur nori, bet iš esmės, žinom kad kur jis dėsis, ir išvis aš ne despotas koks, esu pasakius, kad jį priimsiu visokį ir visada, kažkaip prieš viską, rodos viską žinojau supratau, o dabar nebežinau kaip daryt, ką kiek galima sakyt, kaip kas atrodys, kaip paveiks ir t.t.?? Rimtai, na kaip su ta riba? Kažkaip mastau kad ji turi ateit savaime palaipsniui, bet kažkokių paruošiamųjų minčių norėtūs jam užduot, tik nesumastau kaip pasakyt, kad nebūtų išrėkta "kai 18 tada į visas keturias, vat pamatysi" ar pan, ir kad neliktų jausmas, jog nieko nereik imtis, savaime toliau taip gyvensis.. ? Va kokia aš pasimetus.. Dar vis mastau apie $ Ar čia aš pati turiu duot, ar vistik šiaip jau jis turėtų paprašyt tokio dalyko? Gal juokingas klausimas, bet niu rimtai nežinau, nes jis vos kelis kart yra paprašęs kam konkrečiai, tipo sąskaitą papildyt, ekskursijai, o tokio apie periodiško davinio kalbos nebuvo.. :ax:Turbūt nereik jei neprašo arne?
Oi, papildau dar ką tik pamačiau na tikrai nepaprastai protingą Lithium postą Skaitau ir tik linkčioju, na tikra tiesa būtent taip, ir aš manau kad tiesiog dabar jo toks periodas kai ničniekas neįtinka.. bandau pasiguost prisiminimais kai mano mama man kvaila atrodė Reikia tengtis kuo daugiau į savo ribotą galvą įkišt kuo daugiau jūsų protingų minčių Ir ką aš mergaitės be jūsų daryčiau

As isivaizduoju, kad paauglys turi turet savu pinigu. Kaip jau rasiau, manasis gauna kas menesi pastovia suma. Nori- taupo, nori- isleidzia. Bet daugiau nepraso. duodu tiek, kiek galiu ir matau reikalinga duoti.

Jei neklystu, jūs nedideliam mieste gyvenat? Na tai visvien po mokyklos jis kažką veikt turės.. mokytis univere, kolegijoj ar profkėj .. arba dirbt.. (šiaip ar taip netgi įstatymiškai, jei nuo 18 vaikas nebesimoko, tėvai neprivalo vaiko išlaikyt).. šiaip ar taip, kas bebūtų, baigus mokyklą patiem vaikam dažnai noris jau patiem išeit, pradėt savo gyvenimą kurt, o ne pas tėvus sėdėt ir durnių voliot (nord, deja, ir tokių variantų būna).. taigi šitą klausimą galit aptart tiesiog su tema, ką jis planuoja po mokyklos veikt ir kaip tą įsivaizduoja

Sveikos mamos.Knygų skaitymas,tvarkingumas ir t.t. tai gerai,bet šiuo metu labai madinga anksti paragaut kvaišaliukų.Jei šiandien dar viskas ok,nesi garantuotas,kad ir rytoj taip...O kompanijų aplink yra daugiau prastų ne gerų.Noris būt gera mama,noris duot vaikui laisvės,bet,kur ta riba?Žinoma,kiekvienam skirtingai,priklauso nuo ,,n,,dalykų.Mano vyriausiam jau yra aštuoniolika,ir jis jau nebe tiks paklusnus,labai jau suaugęs pasijuto.Dar draugai daro įtakos....Paskambinam,kviečia,kažkur būna.Nežinau,kaio elgtis.Seniau jis buvo daugiau naminukas.Be to yra dar jaunesnių vaikų,kurie ,bijau irgi pradės reikalaut su laiku daugiau laisvės.O kaip jums būna,ar teko pagaut parūkiusius,pagerusius,kaip tvarkėtės?Dėkoju.