Paauglys namuose

oj ne as popierius isimu, nepakenciu poto baltu likuciu prilipusiu ant rubu

Aš tai ne
Galit tą drabužį suvyniot ir į skalbimo tinkliuką dėt
Tada neišbyrą tie pūkeliai, susidarę iš popieriaus

Buvau isskalbusi 200 paliktus kiseneje - nenukntejo Taciau isigaliojo archeologu taisykle, radau - mano jei ne viskas tai bent procentai

Tai tada tik džiaugtis reikia, kad palieka kišenėse

Fainuolės! Būtinai tikrinu viską prieš mesdamna skalbyklėn.. nors lyg pats prasikrausto, bet bėda kad šiaip visad aš pati einu ir viską rankioju ir net iš rankų atiminėju įtikinėdama kad kvapą jaučiu ir jau reikia skalbt.. kažkoks žiaurus higienos trūkumas.. čia gal savaime dar (kas ten paskutinė? ) susitvarkys pvz panai atsiradus (?) Aš per savo perfekcionizmą pati sau prisidarau .. Patiko, va kaip gerai kai mamos pasikalba, geriausia kai viena kitai kolegės padeda va bandysiu tą šeštadienunį kėlimą. Rašykit kas tik ką darot vis kokią idėją panaudosiu ko pasimokysiu.

Tavo bėda ta, kad eini iš paskos ir renki- tuo ir naudojasi sūniukas.

nemanau,kad naudojasi, greiciau net nemasto apie tai.

Sakai , o man vieną kartą pasakė juokaudamas aišku: paburbėsi, bet pati susirinksi.

nes iprato,kad renkat... kokio velnio, negi taip sunku ziureti i ismetytus rubus? tegu,kai netures ka rengtis susimastys, kad mama nera tarnaite.

o jus paburbekit ir nerinkit, nebukit kaip visada, na pavaikscios smirdintis, draugai pasijuoks susiges ir issiskalbs.

[quote=Reika,2010 01 14, 11:45]
nes iprato,kad renkat... kokio velnio, negi taip sunku ziureti i ismetytus rubus? tegu,kai netures ka rengtis susimastys, kad mama nera tarnaite.

o jus paburbekit ir nerinkit, nebukit kaip visada, na pavaikscios smirdintis, draugai pasijuoks susiges ir issiskalbs.
[/q
Tai ir rašiau, kad nerenku. Yra buvę, kad jis pas draugą (tik nuėjęs) o aš skambinu ir sakau:grįšk, susitvarkyk skalbinius. (Gal čia Jums atrodo juokingai tie mano tvarkos mokymo būdai )Žodžiu, dabar situacija tokia, kad jau gal ir nereikėtų viską skalbti, bet dėl šventos ramybės atsiduria skalbinių krepšyje.

Paskaičiau mėlynakraujės istoriją. Ir baisu pasidarė.

Pritariu toms, kurios sako, kad nereikia vaiko lepinti. Pati neseniai išaugau iš paauglystės, bet viską dar atsimenu puikiai. Labiausiai mamą erzinau ir pykdžiau dėl savo plaukų. Jie buvo ilgi, stori, geri. Vis zyzdavau, kad noriu nusikirpt, nes mama norėjo, kad auginčiau, juk gražu, o aš vis atvirkščiai. Padėdavo man pinigus ant stalo ir sako: eik ir nusikirpsi kaip nori. Pinigų žinoma neimu, nenoriu Ir taip tęsėsi gan ilgai.

Paauglys jau yra toks sutvėrimas, kad bet kokiu atveju priešinasi. Tėvams, mokytojams, bet kuriam suaugusiam žmogui. Manau, kad berniukui didesnę įtaką daro draugai. Juk jis turi būti toks pat kietas, kaip ir jo draugai. Nes paaugliai žiaurūs, jei tu netoks kaip visi, tu niekas, tu būsi menkinamas ir nesvarbu ar tu prastesnis, ar tu geresnis už kitus, vistiek būsi menkinamas.

Kompiuterio ribojimas vargu ar padės. Tik dar labiau pyks ir sius ant jūsų, kam taip pasielgėte. Nors, galima susitarti su interneto tiekėju, kad pvz po 12 valandos vakaro iki kažkurios ryto, netiektų interneto. Ir šiaip, juk jis priklausomas nuo jūsų. Jūs jį maitinat, rengiat, po jūsų stogu gyvena. reikėtų jam tai priminti, kad kol jis pats nedirba priklauso nuo jūsų.

Ir gana tuos obuolius ir bananus lupinėt!!! Ne 5 metai. Čia sakyčiau dar anksčiau viskas prasidėjo. Vaikas turi suprasti, kad pinigus sunku yra uždirbti, kad kiekvienas nupirktas bananas (kad ir koks jis būtų) yra kelios valandos sunkaus darbo. Kad viskas neatsiranda savaime. Na ir kas, kad nevalgo. Ir aš nevalgiau, nesusirgau, išalkau ir pavalgiau. Maža čia bėda. Tam tikrose vietose reikia leisti būti jam savarankiškam, o kitur prilaikyti. Pvz, kada nori tada tegu valgo, gal jo organizmas turi savo ritmą, kuriuo jam geriau. O su mokslais, juk nestovėsit prie tokio su diržu, kad visus namų darbus padarytų. Tokiam amžiuje yra KIETA nesimokyti, atsikalbinėt mokytojams, taip jau yra. Žinoma supras, kad reikėjo, tik baisu, kad nebūtų per vėlu.
Manau, kad reikia paklausti kokios ateity specialybės jis norėtų, kur mokytis. Reikia priminti naują mokslo reformą, kad jai baigi gerai, gauni krepšelį ir mokaisi, o jei ne tėvai moka, kad tai yra nemaži pinigai, ar jūs tai galėsit. Imti paskolą jam reiktų, sunku gražinti ir t.t. Reikia žinoti ko vaikas nori, prie ko labiau linksta, kas geriau sekasi. Pagal amžių sakyčiau ne mažas, jau koks 9-10kl turėtų būt. Manau pats laikas ir apie tai pagalvot.

Daug čia prirašiau, tačiau su paaugleis sunku, reikia daug kantrybės.
Galima išbandyti ir dėmesio nekreipimą. Jūs esate jo mama, taip jūs juo rūpinatės, suteikiate stogą virš galvos, maistą, mokslą, tačiau jūs nesate jo tarnaitė! Išailkai, pats rankas turi, gali pavalgyt, daug nešvarių drabužių, pats rankas turi, į skalbimo mašiną moki sudėt, prašom tvarkykis. Jeigu jis jau tokį nori savarankišką vaidinti tai prašom.
Kaip supratau jūs jį auginate viena, be tėvo. O jis bent su juo susitinka, tėvas ką nors sako, ar apie tai visai nieko nežino?

O aš be galo dėkinga už šitokius postus Aga viena auginu, ir nors buvo kas buvo išsiskyrėm, bet ničnieko blogo negaliu apie tėvą pasakyt, net manau jis nuostabus tėtis, o pats geriausias dalykas, kad net dabar mes tebesutariam dėl auklėjimo irjaučiu visad galinti gauti pritarimą. Bet, jis turi kitą šeimą jau kitą vaiką ir kai kartu nebūni vistiek nematai visko, ten nuėjęs sako būna net indus suplauna, bet kai nepastoviai be rūbų spintostai nei tos kojinės nei apatiniai matos... Apie ateitį bandėm ... bet jis nedurnas ir nors aš arši patriotė ir rods tai skiepijau bet mato kas daros Lietuvoj ir kalba kad čia nieko nebus tipo jam mokslų nereikia, varys į užsienį ior paprastu bemoksliu darbu užsidirbs daugiau... Aš aišku pakraupus... bet kaip įrodyt kad mokslas vistik be galo reikalingas, ir bijau kad per vėlai supras. O va jau kiek laiko valdau savo edantizmą ir stengiuos net nežiūrėt į kambarį ir nrenku(kaži kuris pirmas pasiduos ) Taip, obuoliukų lupt tikrai nereikėtų, bet aš savo uošvienei dėkinga už tai kad ji saviškį labai prižiūrėjo, kad jis sveikas užaugo ir užtat dabar genetiškai mano vaikas yra sveikas ir stiprus užtat ir aš stengiuos nes kai pati staiga tapau invalide suprantu kad sveikata svarbiausia.. Vistiek sakykit daug daug visko, labai man padedad