Ar verta lieknėti

Tikrai neturi. Pusryčiai gali būti ir lengvi, ypač kam nesinori. Mažas jogurtas, dviejų kiaušinių baltymai ar pan.

Daržovės- moliūgai, cukinijos, kopūstai, bulvės, pomidorai konservuoti savo sultyse, rauginti kopūstai, burokėliai, morkos, obuoliai. Galima mandarinų- apelsinų- citrinų jei nelietuviškų nesezoninių vaisių. Italijoje taip pat neauga šparagai cielus metus
Su teliku irgi nevakarieniauju


Prie to, kad italai pusryčių valgo mažai arba visai nevalgo, o yra liekni. Remiantis jūsų logika, jie turėtų būti stori arba nesveiki, nes nevalgo pusryčių. aukščiau paminėti straipsniai (nesvarbu kokia kalba) paneigia tam tikrus faktus apie pusryčių vertę.

Ir nei čia įrodymas nei ką- teorijų yra daug, BET, gerbiamoji, aš nesakau, kad pusryčių valgyti nereikia, rašau, kad jie nebūtini- jei žmogus nori - jis valgo. Jei nenori- gali nevalgyti. vienintelė pusryčių nauda yra ta, kad žmogui lengviau suvaldyti apetitą iki galo neišalkus ir taikoma tiems, kuriems reikia vengti alkio jausmo, tiksliau tiems kuriuos alkio jausmas veda prie apsirijimo.

Daug kas gyvenime nesveika, bet tikrai nė vienas nenumirs, jei kartą per pusmetį pasilepins cepelinais (galbūt net ir ne vienu, o dviem iš karto) ir netgi su padažu



Turbūt nušaučiau ką nors po poros savaičių, jei pusryčiams reiktų valgyt virtus kiaušinių baltymus

Nu tikrai nereikia tokių drastiškų mitybos pokyčių tam, kad svoris būtų sveikas ir netrukdytų gyvent. Galima valgyti tikrai daug ką ir būti sveikam bei laimingam. Tam tikrai nebūtina valgyti tai, apie ką vien pagalvojus nebesinori valgyti iš viso (čia man taip, kai apie virtus kiaušinių baltymus pagalvoju ).

Galima tai galima, bet nevalgo lietuviai tiek kiek reikėtų-šai apie ką kalba. Šviežių mes turime gerokai mažiau. Todėl ir raginu nesilygint su italais. Per dideli tie skirtumai
Kokį krosančiką būna ir suvalgo. Bandukė jau pusrytis.


Tai tik vienas iš pusryčių variantų, replikuojant Vaivai apie pusryčių kiekybinę išraišką.

-aisku nenumirs retkarciais nematau nieko baisaus. bet tai yra sunkus maistas.

--kiausiniu ir as nevalgau valgau vaisius arba jogurta.

---zmogui, kuris valgo + - normaliai visa gyvenima nereikia. bet jei zmogus, tik pamates svarstyklese skaiciu 80kg. ( as cia kalbu apie savo ugio moteri) imasi kazko, tai jam tikrai prireiks drastisku priemoniu, ypac pradzioje.
Papildyta:


norejau parasyt pusryciai ir pietus bet pusryciai zmogui yra butini.

nu būna suvalgo, būna nevalgo. Kame problema? Nenoriu aš tos bandutės nei kiaušo, tai ką man daryt? Susikišt gerklėn ir laikyt, kad atgal neišeitų? Ir ne viena aš tokia. Bet uždraudė man už kitus šnekėt, tai nešnekėsiu. aš neagituoju nei už pusryčius, nei prieš juos. Už tai, kad žmonės jaustų natūralų alkį, įsiklausytų į save ko jie nori, ko reikia ir nepalikinėtų savo streso/liūdesio/nėr ką veikti ir pan. šaldytuve.

O kad lietuviai nevalgo- tai gal ne daržovių trūkumo bėda? Na, vienas dalykas- nepigu. Kitas, gal nelabai ir nori? Dabar jau prasidėję- šviežios salotos, ridikėliai, krapai, petražolės, svogūnų laiškai. Neilgai trukus bus žirnių, trešnių/ vyšnių, žemuogių, agurkai, pomidorai........pas mus juk irgi ne šiaurės ašigalis

Atsiprašau, nesusilaikiau.
Jūs prigalvojot tiek daug priežasčių, kodėl jums (ar kažkam kitam) sunku sveikai/tinkamai maitintis ir lieknėti, kad nenuostabu, jog rezultatų labai sunku sulaukti. Kaip sakoma: kas nori - randa galimybių, kad nenori - pasiteisinimų. Niekas nesakė, kad viskas turi būt lengva. Lengviausia laiko ir energijos atžvilgiu yra prisikirsti kartą vakare pusfabrikačių, o vietoj sporto rinktis TV pultelio maigymą.
Aš irgi neturiu automobilio ir važinėju kartais į kitą miestą viešuoju, ir visur aplakstyt reikia, bet jeigu žinau, kad per dieną neteks kažkur pavalgyt normaliai prisėdus šilto maisto, man nesunku DĖL SAVĘS įsidėti porą obuolių ar bananų, riešutų ar džiovintų vaisių, ar kažko kito negendančio per pusdienį. Gal ir nėra didelės įvairovės pasirinkime, bet tai geriau negu nieko. Rankos nuo krepšių dar nenudžiūvo.

Bėda, kad dauguma maitinasi nesveikai, ko pasekoje ligos+antsvoris. O esmė ta, kad negalime lygintis su italais dėl mano minėtų priežasčių. Dėl noriu nenoriu, tai ne maži vaikai esam
Marla, bėda ir trūkumas šviežių. Jei tau po akim būtų šviežias sultingas ananasas, o ne žaliai papuvęs kaip pas mus prekybcentrį, tai gal jo norėtum dažniau? Ananasas pavyzdys, vietoj jo galit įstatyt bet kurį vaisių. kas iš to "dabar prasideda", kai gūdžius 8 mėnesius nebūna nieko. Tik nedanokę ar papuvę. Arba už kosmosinę kainą.

Mylimuke, dėjau aukščiau straipsnį, bet pasikartosiu:
1. Aš renkuosi normalų maistą, ne spirgus, ne vištos kulšis, ne kijevo kotletus ar riebius karbonadus. Prisižiūriu kas liesiau, kas šviežiau. Pusfabrikačių neperku, viską gaminu namie- ir verdu ir garinu, jei kepu, tai ant šaukšto aliejaus arba sausai. Mielai valgau daržoves- grilintas, virtas, šviežias. Vaisius riboju netyčia, nes nelabai mėgstu. Ne namie valgau tik pietus.
2. Bet juk jūs irgi norite šilto maisto? Kodėl man reikia neštis į darbą šalto maisto indelį, jei per gatvę yra vaikus maitinanti įmonė su šiltu normaliu maistu? Rašiau net atsakymą į jūsų postą, kad man pietums reikia šilto būtinai. O darbe atsineštu privalėčiau tenkintis šaltu- nes pasišildyti nėra kur.
3. Pora obuolių ir sdauja riešutų tai viena, o varškė ar obuoliai pusryčiams, troškinys arba koks mėsos gabalas vienam indely, daržovės kitam indely arba viskas vienam dideliam. Dar užkandžiui kažką, aš buvau kasdien apsikrovusi kaip nešulinis arklys, neskaitant knygų, organaizerių ir kitų bobiškų pričindalų rankinėje.
Ar sakote, kad vasarą tie du obuoliai ir bananai (jie kompaktiškesni ir kai suvalgai, išmeti graužtuką ar žievę ir nereik jų tįstis po darbo ar bibliotekon) turi man atstoti šiltus pietus?

Dar norėčiau pažymėti, kad indelinio- pavyzdinio mitybos plano laikiausi kiek daugiau nei pusmetį- su 5 valgymais per dieną, pusryčiais, po nedaug, baltymai, daržovės....na, tiesiog pagal chestomatinį planelį. skirtumo svorio metime nematau. Jis krenta taip pat pamažu, gal įsivažiuos toliau.

Malena, nežinau, man vaisių nelabai trūksta.
Papildyta:

Malena, angliškai moki, eik, pasiskaityk literatūros Man pofig tas anstvoris, galiu lažintis, kad poc kokių metų aš jo nebeturėsiu. O gal ir greičiau, kas čia žino. Ir lieknėsiu be ypatingų kančių, kažko atsisakymo ar valios pastangų. Nes savio kelią aš radau.
Nes noriu laisvės, valgyti kaip noriu, ką noriu ir kada noriu. Nes aš jau žinau kaip pasitenkinti ledų porcija vietoje dviejų arba šokoladiniu saldainiu vietoje kelių iš po ranka stovinčios saldainių dėžutės. Jei dar kada nors mane prisiminsite, po kiek laiko galėsite paklausti kaip laikausi

Apie ką pasiskaityti?
Man irgi pofig. O kaip pasitenkini ir laiku sustoji, tai pasidalink. Gal pravers.

Apie pusryčių norą ir nenorą, įmečiau porą straipsnių kažkuriam iš praeitų puslapių.

Nežinau kaip dalintis, tiesiog niekad nebūnu alkana, savaime tokie dalykai susinormuoja. Tiesiog pajuntu, kad užteks ir viskas Ėst tai nesinori

Kažkas čia jau teisingai buvo parašęs kad pusrytiniai norai priklauso nuo vakarienės nemaža dalim. Ir apskritai nuo visos dienos mitybos, skysčių suvartojimo.

Su antra pastraipa