noriu ir as pasidalinti dovanu ideja antrai pusei!
likus kazkur savaitelei iki vestuviu, maniskis uzsimine, kad ruosia kazkokia maza dovanele man, nors buvome sutare, kad jokiu dovanu vienas kitam nedarysime! as pasimeciau ir net pyktelejau ant jo uz tai, nes ir taip laiko nebuvo, o dar man ir apie dovana jam reikes galvoti! taciau pavyko is situacijos gan neblogai issisukti! taigi mano dovana susidejo is 4 daliu:
1. prie 8 kg giros privirino metaline grandine(kur gyvulius risa), kurios kitame gale buvo padarytas ale kaip antrankis, na kad butu galima uzdeti ant kojos ir uzrakinti.
2. Antrankiai is sexsopo.
3. Briedzio ragai(skolinti)
4. Elnio ragiukai pritvirtinti ant lentutes(pirkau uz buteli is medziotojo)
Visas dovanas sudejau i pasiskolinta skrynia. Kai atejo laikas dovanoti, as pasakiau, kad turiu sukrovusi kraicio skrynia! kurioje yra 3 patys reikalingiausi daiktai:
kadangi mano vyras yra labai judrus, visur jo pilna, o po vestuviu tures buti daugiau namuose, su manimi, vaikais...sis daiktas pades jam perdaug nenutolti nuo namu! (padejejai istraukia ta gira ir uzdeja jam ant kojos uzrakina!)
Bet jei taip atsitiktu, kad jam tektu kur nors isvykti, tegul neleidzia pinigu tam, ka gali namuose gauti uz dyka-uzdedu jam antrankius!
bet jeigu pirmu dvieju mano patarimu neklausys( is skrynios istraukiu didelius briedzio ragus) net sakyti nereikejo, kaip visi sveciai pradejo garsiai kvatoti

ir as pasakiau: ne brangusis, as tau ragu nestatysiu...ir istraukiu mazus elnio ragiukus pritvirtintus ant lentutes...geriau jau ragai ant lentos, negu ant galvos-ir iteikiu jam tuos ragiukus!
Aprasyti neina visos situacijos ir visu pasakytu zodziu....taciau mano dovana isejo

, visi buvo apsale tokiu originalumu, o vyras tiesiog isiziojo, nes jo davana man, mazu maziausiai nublanko pries manaja

tiesa, po tu dovanu iteikimo, as pasakiau, kad nera pasaulyje tokios materialios dovanos, kuria noreciau jam iteikti tokia proga, todel dovanoju....save! su visais privalumais ir trukumais, su visa meile ir atsidavimu! ir paemusi uz ranku bei ziuredama i akis pasakiau stai tokius zodzius:
Ar tu jauti? taves be galo laukiu!
Ir ten kur nera taves-nyku!
Nezydi obelys, laivai neplaukia, virs horizonto uku melynu!
Kur ner taves, ten bijo pauksciai skristi...
Sustoja upes, skeldeja kalnai!
Pakyla paukstis pasiruoses skristi...
Suakmeneja pakelti sparnai!
Tai va, tokia tai trumpa mano dovanu dovanojimo istorija!