
QUOTE(Nerija* @ 2007 04 11, 10:37)
...kaip jus susidorojot su praradimais.

Gyvenimas-kaip kelionė traukiniu: vieni įlipa, kiti išlipa, kai kuriose stotelėse mūsų laukia malonūs siurprizai, kitose-tik gilus liūdesys.
Vos gimę mes įlipame į tą traukinį, kur surandame sau brangius žmones, ir tikime, kad jie liks su mumis visą kelionę-tai mūsų tėvai. Bet vienoje stotelėje jie išlipa, palikdami mus vienus be savo šilumos,meilės. Bet yra ir kiti , kurie įlipa į šį traukinį ir kurie mums irgi labai svarbūs.Tai-seserys,broliai,draugai,mylimieji...
Vieni išlipę visam laikui palieka ilgesį, su kitais vos spėji prasilenkti, ir jie išlipa...Mes stebimės, žmogus, kurį mes mylime sėdasi kitame vagone, o mus palieka vienus. Galime jų ieškoti po visą traukinį, bet kartais nebegalime atsisėsti šalia jų, nes vieta užimta. Tokia yra kelionė. Pilna nusivylimų ir svajonių, vilčių ir praradimų. Kelionė be bilieto atgal...
Didžiausia šios kelionės paslaptis yra ta, kad niekas nežino, kada išlips iš traukinio. Mes nežinome, kada išlips ir mūsų bendrakeleivis, net ir tas, kuris sėdi visai šalia.
Nerija, praradimai - natūralūs gyvenimo slenksčiai.Pagalvok, kaip gyventum be jų? Gal tas išlipęs keleivis jau baigė kelionę šalia tavęs ir dabar prisės kitas, kuris dar labiau tave praturtins, nustebins, mylės...Žiūrėk į rytojų, nebežiūrėk atgal, bus kur kas lengviau...
P.S. busVakare, labas!

Dujokaukee, mačiau tavo kitą nuotraukytę, tai va, jau ir kitoks įvaizdis
