QUOTE(daivoska @ 2007 05 01, 14:10)
Labas

Simtas metu, jau pasiilgti taves spejau

Daznai matau tave kituose pokalbiuose

Gal i depresija puolei po issiskyrimo su draugu?

Is karto atsiprasau, jei per daug lendu i asmeniskumus
Svarbiausia, kad jau esi su mumis
Man tai tos iseigines pravalas

MB iseigines ir riejames nuo ryto iki vakaro

Paprastai jis dirba visada, iseigines retai turi, o dabar kai sedi namuose tai ir kapojames istisai

Nu nervina jis mane, negaliu

Neisivaizduoju, kaip reiktu su juo gyventi jei abu butume jau pensininkai

Bet tarp musu kalbant, as tokios ateities su juo neplanuoju
Jo del konfliktu su draugu. Neissiskyrem. Prasikankinom abu savaite. Buvo ten konfliktu dar ir t.t. Bet va pagaliau atrodo pamatem kokie viens kitam brangus esam. Sekmadieni isvaziavom pasivazinet. Seip sau. Bet kur. Suradom labai grazu ezeriuka. Paziurejom kaip leidziasi saulute. Kazkaip man ir panikos vel pabego ir nuotaika geresne.
Va as irgi bijau pagalvoti ar gerai viskas bus jei imsim gyvent kartu. Dabar susitnkam syki i savaite. Telefonu arba skaipu kasdiena pasikalbam. Ir tai sugebejom susibart. Na gal tiesiog laikas sunkus abiems. Kazkaip nusprendem, kad issiskirt labai lengva, bet po ilgo pokalbio issakem visas nuoskaudas ir tai kas nepatinka. Atrodo supratom vienas kita. Jis labai nemoka issakyt visko kas negerai. Viska laiko, slepia, o po to pratruksta. Na nezinau. Vis tikiuosi ir jis tikisi kad sugebesim vienas kita branginti
Jo kitose diskusijoje parasinedavau. Stumiau laika. Cia tik paskaiydavau. Bijojau kazka rasyti, nes buciau neistverusi ir verkslenusi kaip man bloga. Nenorejau labai niuriu minciu inesti. Kelis sykius vis rasiau zinute bet neissiunciau.
Ai svarbu viskas dabar gereja po biskeli. Nepykit kad taip jus palikau. Pasistengsiu daugiau nepabegt