Išsiskyrus su vyru kurį laiką buvau viena, po to sutikau draugą už kurio atrodė galėčiau ištekėti nors ir tą pačią dieną. Deja, pragyvenom kartu beveik 3 metus ir teko paprašyti jį išeiti. Džiaugiuosi, kad nespėjau ištekėti, jau ir žiedus turėjom. Vis tiek tas gyvenimas kartu tas pats kas susituokus, taigi nežinau kiek turėtų praeiti laiko, kad galėčiau dar kartą ryžtis gyvenimui su kitu vyru. Reikalavimai mano dar labiau sugriežtėjo, o idealių žmonių nėra, taigi labai gerai jaučiuosi viena, o apie ateitį negalvoju.
Na, aš nesu kategoriškai nusiteikusi prieš visus vyrus, kai kurios sako - visi vyrai - kiaulės. Ne, yra daug darnių šeimų pavyzdžių. Kažkada pamenu netgi buvo diskusija apie pirmą ir antrą santuokas. Mintis ta, kad šiais laikais pirma santuoka neretai tampa savęs išbandymu šeimoje, kuriama paskubom, su mintim, kad "jei kas - išsiskirsiu", o antra santuoka dažnai labiau pasiseka, nes jau žinai pirmosios klaidas, savo klaidas ir tai, ko norėtum gauti iš mylimo žmogaus. Yra daug laimingos antrosios santuokos pavyzdžių, ir pastebėjau, kad neretai tai būna jau brandaus amžiaus žmonės. Net jei imtume mūsų garsenybes, nereta gyvena vedę antrą kartą: Kapickienė, Kurienė, Baukutė, Mildažytė ir t.t.
As tikrai ryzciausi, bet paziurekit i mano irasus ir pasakysit, kad tai nerealu. 
keturis vaikus turiu, o paskutinis visai dar mazas. Naujagimis buvo kai issiskyrem. Bet as gyvenime tikiu meile. Tikiu ir viskas. O vienai gyventi irgi gerai, juo labiau, turint keturis vaikus nelabai ta vienatve ir jauchiasi Kartai tiesiog trokstu is tiesu pabuti vienatiesiogine to zodzio prasme Bet taip nebuna nei diena nei nakti
keturis vaikus turiu, o paskutinis visai dar mazas. Naujagimis buvo kai issiskyrem. Bet as gyvenime tikiu meile. Tikiu ir viskas. O vienai gyventi irgi gerai, juo labiau, turint keturis vaikus nelabai ta vienatve ir jauchiasi Kartai tiesiog trokstu is tiesu pabuti vienatiesiogine to zodzio prasme Bet taip nebuna nei diena nei nakti
Oho, Brangute, ne per sunku su keturiais vienai? Taip, jei meilės nėra, gyventi kartu sunku, nebent... tai būtų labai geras žmogus...
BRANGUTE, lenkiu prieš tave galvą 
MUNĖ, beje dar nepasveikinau su
gimimu 
Sveikinu nuoširdžiai.
Tikiu, kad dabar esi labai laiminga (neziurint visu sunkumu...)
MUNĖ, beje dar nepasveikinau su
gimimu Sveikinu nuoširdžiai.
Tikiu, kad dabar esi labai laiminga (neziurint visu sunkumu...)
Sveikos.
Buvau ir aš vienišė. Po to, kai mus su sūnum paliko vyras, sakiau: jokių daugiau įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Sutikau tokį mielą bachūrą. Pradžioj taip ir buvo gerai: jokių įsipareigojimų, abu laisvi daryti, ką norim, būti su kuo norim ir t. t. Bet po kurio laiko abu pajutom, kad to neužtenka. Iškėlėm vestuves, draugai sakė: buvo smagu. Jau penkeri metai mes kartu ir man tai vis dar patinka. Nesakau, kad viskas rožėm klota - tas gyvenimas labai jau painus.
P. S. dėl pavardžių. Turėjau aš jų visokių: -aitė, ienė, vėl -aitė, dabar esu -ienė. Beje sūnaus pavardė kitokia negu visos likusios šeimos (antroje santuokoje gimė dukra), nemanau, kad labai tas turi reikšmės, juolab, kad jis bendrauja su savo tėvo giminėm, retkarčiais susitinka tėvą... Dabar mes esam šeima, nesakau, kad tobula, bet mums kartu smagu.
Buvau ir aš vienišė. Po to, kai mus su sūnum paliko vyras, sakiau: jokių daugiau įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Sutikau tokį mielą bachūrą. Pradžioj taip ir buvo gerai: jokių įsipareigojimų, abu laisvi daryti, ką norim, būti su kuo norim ir t. t. Bet po kurio laiko abu pajutom, kad to neužtenka. Iškėlėm vestuves, draugai sakė: buvo smagu. Jau penkeri metai mes kartu ir man tai vis dar patinka. Nesakau, kad viskas rožėm klota - tas gyvenimas labai jau painus.
P. S. dėl pavardžių. Turėjau aš jų visokių: -aitė, ienė, vėl -aitė, dabar esu -ienė. Beje sūnaus pavardė kitokia negu visos likusios šeimos (antroje santuokoje gimė dukra), nemanau, kad labai tas turi reikšmės, juolab, kad jis bendrauja su savo tėvo giminėm, retkarčiais susitinka tėvą... Dabar mes esam šeima, nesakau, kad tobula, bet mums kartu smagu.
Brangute, esi be galo stipri moteris! Sekmes tau!
Dėl pavardžių:
Kodėl mamytės pergyvenat, kad ištekėjus ir pakeitus pavardę, vaikas liks su kita pavarde. Aš pvz., norėčiau, kad jei imsiu vyro pavardę, ir vaikui duot tokią pat, t.y. naują pavardę. Aišku, greičiausiai tai užtruks, nes tokiu atveju, kaip suprantu, vyro pavardė duodama įvaikinimo būdu, t.y. bet kokiu atveju per teismą. Tiktai kadangi tai nėra įprasta procedūra (kaip būna, kai įvaikinamas vaikas iš vaikų namų), tai mažiau problemų, mažiau spręstinų klausimų, mažiau vilkinimo.
Kodėl mamytės pergyvenat, kad ištekėjus ir pakeitus pavardę, vaikas liks su kita pavarde. Aš pvz., norėčiau, kad jei imsiu vyro pavardę, ir vaikui duot tokią pat, t.y. naują pavardę. Aišku, greičiausiai tai užtruks, nes tokiu atveju, kaip suprantu, vyro pavardė duodama įvaikinimo būdu, t.y. bet kokiu atveju per teismą. Tiktai kadangi tai nėra įprasta procedūra (kaip būna, kai įvaikinamas vaikas iš vaikų namų), tai mažiau problemų, mažiau spręstinų klausimų, mažiau vilkinimo.
QUOTE(Tagulia @ 2005 01 07, 14:34)
Dėl pavardžių:
Kodėl mamytės pergyvenat, kad ištekėjus ir pakeitus pavardę, vaikas liks su kita pavarde. Aš pvz., norėčiau, kad jei imsiu vyro pavardę, ir vaikui duot tokią pat, t.y. naują pavardę. Aišku, greičiausiai tai užtruks, nes tokiu atveju, kaip suprantu, vyro pavardė duodama įvaikinimo būdu, t.y. bet kokiu atveju per teismą. Tiktai kadangi tai nėra įprasta procedūra (kaip būna, kai įvaikinamas vaikas iš vaikų namų), tai mažiau problemų, mažiau spręstinų klausimų, mažiau vilkinimo.
Kodėl mamytės pergyvenat, kad ištekėjus ir pakeitus pavardę, vaikas liks su kita pavarde. Aš pvz., norėčiau, kad jei imsiu vyro pavardę, ir vaikui duot tokią pat, t.y. naują pavardę. Aišku, greičiausiai tai užtruks, nes tokiu atveju, kaip suprantu, vyro pavardė duodama įvaikinimo būdu, t.y. bet kokiu atveju per teismą. Tiktai kadangi tai nėra įprasta procedūra (kaip būna, kai įvaikinamas vaikas iš vaikų namų), tai mažiau problemų, mažiau spręstinų klausimų, mažiau vilkinimo.
Aš irgi dėl pavardžių mažiausiai pergyvenčiau. Rodos kažkurioje kitoje temoje išsakiau jau savo nuomonę. Su kokia pavarde gimiau, su tokia ir mirsiu, ir net nesiruošiu keisti nei savo nei vaikų ar tekėsiu kada nors dar ar netekėsiu. Kategoriška??? be abejo. Pabandykit jūs pasiūlyt tuokiantis vyrui keisti pavardę į žmonos. Reakcija tikrai būna kategoriška. Tai vat ir mano tokia. Be to, gi tiek metų nugyvenus su viena pavarde, keisti visus dokumentus, vizitines ir t.t. per daug vargo kaip man, ypač "mėgstančiai" visokias įstabias valstybines įstaigas...
QUOTE(Tagulia @ 2005 01 07, 14:34)
Dėl pavardžių:
Kodėl mamytės pergyvenat, kad ištekėjus ir pakeitus pavardę, vaikas liks su kita pavarde. Aš pvz., norėčiau, kad jei imsiu vyro pavardę, ir vaikui duot tokią pat, t.y. naują pavardę. Aišku, greičiausiai tai užtruks, nes tokiu atveju, kaip suprantu, vyro pavardė duodama įvaikinimo būdu, t.y. bet kokiu atveju per teismą. Tiktai kadangi tai nėra įprasta procedūra (kaip būna, kai įvaikinamas vaikas iš vaikų namų), tai mažiau problemų, mažiau spręstinų klausimų, mažiau vilkinimo.
Ne taip paprasta, jei jūsų pirmasis vyras rūpinasi savo vaiku, bendrauja su juo, skiria išlaikymą(bent kokį). Kodėl mamytės pergyvenat, kad ištekėjus ir pakeitus pavardę, vaikas liks su kita pavarde. Aš pvz., norėčiau, kad jei imsiu vyro pavardę, ir vaikui duot tokią pat, t.y. naują pavardę. Aišku, greičiausiai tai užtruks, nes tokiu atveju, kaip suprantu, vyro pavardė duodama įvaikinimo būdu, t.y. bet kokiu atveju per teismą. Tiktai kadangi tai nėra įprasta procedūra (kaip būna, kai įvaikinamas vaikas iš vaikų namų), tai mažiau problemų, mažiau spręstinų klausimų, mažiau vilkinimo.
Pirmiausia tikras tėvas turi sutikti, kad jo vaikas bus įvaikintas, t. y. atsisakyti savo vaiko. Nemanau, kad bet kuris statistinis vyras lengva ranka brūštels reikiamoj vietoj savo parašą. Kita kalba, jei tėtei viskas "dzin". 
QUOTE(joreta @ 2005 01 24, 08:32)
Ne taip paprasta, jei jūsų pirmasis vyras rūpinasi savo vaiku, bendrauja su juo, skiria išlaikymą(bent kokį). Pirmiausia tikras tėvas turi sutikti, kad jo vaikas bus įvaikintas, t. y. atsisakyti savo vaiko. Nemanau, kad bet kuris statistinis vyras lengva ranka brūštels reikiamoj vietoj savo parašą. Kita kalba, jei tėtei viskas "dzin".
Pirmiausia tikras tėvas turi sutikti, kad jo vaikas bus įvaikintas, t. y. atsisakyti savo vaiko. Nemanau, kad bet kuris statistinis vyras lengva ranka brūštels reikiamoj vietoj savo parašą. Kita kalba, jei tėtei viskas "dzin". Mano atveju, kaip ir daugelio cia rasanciuju, tetis oficialiai niekur nefiguruoja - gimimo liudijime tik bruksneliai. Todel ir jokiu sutikimu nereikia
Nenoriu as nu teketi antra karta ir viskas,kam?...aisku,noreciau sutikt savo zmogu,gyvent su,dalintis dziaugsmais ir vargais,bet tuoktis vel.. nematau prasmes,tai tarpusavio santyliu nekeicia.Juk maciom graziausiom akimirkom seimoje galime ir taip dalintis..
Na,gal po kokia 10 metu pragyvenimo kartu ir ryzsciausi,jei tai noretu vaikai..ar pati,bet laikas parodys
nematau prasmes,tai tarpusavio santyliu nekeicia.Juk maciom graziausiom akimirkom seimoje galime ir taip dalintis..Na,gal po kokia 10 metu pragyvenimo kartu ir ryzsciausi,jei tai noretu vaikai..ar pati,bet laikas parodys
