Vat dėl to leidimo... Kai paskaitau formuose apie ištekėjusių vyrus, tai pradeda atrodyti, kad mano exas niekuo ne blogesnis už kitus. Gal be reikalo pamečiau...?
O man atrodo, kad net kartu gyventi jau būtų sunku. Gal per daug ilga laiką esu nebepriklausoma nuo vyro, namuose esu už tėtį ir mamą viename asmenyje. Ko gero galečiau gyvenimą susieti tik su tokiu vyriškiu, kuris būtų už mane pranašesnis ir šalia jausčiausi moterimi. O tokių, deja, dabar labai sunku sutikti.
Manau, kad yra, tik reikia surasti. Aš jau užvedžiau paiešką visų pažįstamų tarpe Labai rimtą paiešką, ir nebūtinai kad būtų tautiečiai. Sakiau, kad nesiūlytų tokių, kokių pačios neimtų. O vyrų prašiau, kad rekomenduotų savo draugus, už kuriuos patys gali galvą guldyti. Dabar laukiu pasiūlymų. Nemanau, kad jų daug bus, bet man užteks ir vieno, jei tik teisingas bus. Didelių sąlygų nekėliau, svarbiausios - kas nebijotų įsipareigojimų ir atsakomybės. Ir sutiktų pasistengti nugyventi likusį gyvenimą kartu (santuokoje, žinoma) - nebenoriu dar vienerių skyrybų.
Aš jau užvedžiau paiešką visų pažįstamų tarpe Labai rimtą paiešką, ir nebūtinai kad būtų tautiečiai. Sakiau, kad nesiūlytų tokių, kokių pačios neimtų. O vyrų prašiau, kad rekomenduotų savo draugus, už kuriuos patys gali galvą guldyti. Dabar laukiu pasiūlymų. Nemanau, kad jų daug bus, bet man užteks ir vieno, jei tik teisingas bus. Didelių sąlygų nekėliau, svarbiausios - kas nebijotų įsipareigojimų ir atsakomybės. Ir sutiktų pasistengti nugyventi likusį gyvenimą kartu (santuokoje, žinoma) - nebenoriu dar vienerių skyrybų.
Aš jau užvedžiau paiešką visų pažįstamų tarpe Labai rimtą paiešką, ir nebūtinai kad būtų tautiečiai. Sakiau, kad nesiūlytų tokių, kokių pačios neimtų. O vyrų prašiau, kad rekomenduotų savo draugus, už kuriuos patys gali galvą guldyti. Dabar laukiu pasiūlymų. Nemanau, kad jų daug bus, bet man užteks ir vieno, jei tik teisingas bus. Didelių sąlygų nekėliau, svarbiausios - kas nebijotų įsipareigojimų ir atsakomybės. Ir sutiktų pasistengti nugyventi likusį gyvenimą kartu (santuokoje, žinoma) - nebenoriu dar vienerių skyrybų.
Hmmm... Nauja santuoka.. Lyg ir noretųsi rūpintis kažkuo (t.y. vyru), duoti, juo labiau, kad be galo mėgstu gaminti, tik reikia turėti kam gaminti ... Na, norisi tos šeimos. Bet.. Kažkaip atsargiau žiuri į pasiūlymą gyvent kartu. Atrodo, tiek sau leidai grįžt namo po darbo, išsidrėbt ant lovos su kostimėliu ir pagalvoti, uff... kaip gera, ir ta mintis, kad grįžus reiks išklausyti burbanti ir nepatenkintą vyrą, kurie vis tiek bet kokiu atveju labiau nori to išklausymo arba, atvirkščiai, atsiribojimo... Ir tu turi taikytis, nors tau pvz kreizova nuotaika ir norisi šokti, ir isteriškai pasijuokti... Nors... yra ir daug gražių dalykų, vienas kito palaikymas ir parama, diskusijos... Šiluma, jei dar yra noro vienas kitam duot tą šilumą... Brrr... uždaras ratas.. Ko gero, baugina būtent tas momentas, kai būdami kartu du žmonės, jau nebėra kartu širdimi, kai interesų skirtumai (jei jie buvo) pradeda aštrėti, poreikių nesutapimas, kai atsiranda šaltumas ir noras atsiriboti... Turbūt tais analizės momentais ir nusprendi, kad geriau išsidrėbt su kostimėliu ant lovos ir pasakyti tik "ufff"...
Sutinku su stellcis Is ties manau, kad vienatve vienam yra geriau, nei vienatve dviese. Norisi atrodo tokiu paprastu dalyku, bet pastebejau, kuo paprasciau nori tuo sunkiau tai igyvendinama. Silumos ir supratimo, isklausymo ir palaikymo norisi, bet pagalvojus kai bunant kartu to negauni, tada ir prasideda vidinis griuvimas, kaupiasi nuoskaudos, kurios ir virsta ir santykiu ardyma. O atrodo tiek nedaug norisi
Esu issiskyrus ir gyvenu su kitu,nesituokiam nes nemanom kad tai butina,juk tai tik formalumas,o ir del to kad esu oficialiai viena turi siokiu tokiu pliusu.Na karatis taip norisi but nuo nieko nepriklausomai ir po darbo negalvot ka padaryti valgyt ir kaip spet sutvarkyt namus,bet iskitos puses as jauciuosi saugi zinau kad atsitikus kazkam nebusiu viena,kad MB man visada pades.Jei pagyvenciau viena tai vargu ar besirysciau kitokiam gyvenimui,bet niekada nesakyk niekada,juk yra pasaulyje ir nuostabiu vyru,nu patikekit yra
Esu issiskyrus ir gyvenu su kitu,nesituokiam nes nemanom kad tai butina,juk tai tik formalumas,o ir del to kad esu oficialiai viena turi siokiu tokiu pliusu.Na karatis taip norisi but nuo nieko nepriklausomai ir po darbo negalvot ka padaryti valgyt ir kaip spet sutvarkyt namus,bet iskitos puses as jauciuosi saugi zinau kad atsitikus kazkam nebusiu viena,kad MB man visada pades.Jei pagyvenciau viena tai vargu ar besirysciau kitokiam gyvenimui,bet niekada nesakyk niekada,juk yra pasaulyje ir nuostabiu vyru,nu patikekit yra