O aš pastebėjau, kad ryte atsikėlus ji dar ramiai lovytėje žaidžia nes mato mane, o kai dieną palieku miegančią ir atsibunda iškart su ašarom šaukia mane
Labutis,
Oi neisivaizduoju kaip reiks kitam kambary migdyti... Kai dukryte ir savo lovytej nebelabai nori miegoti
Oi neisivaizduoju kaip reiks kitam kambary migdyti... Kai dukryte ir savo lovytej nebelabai nori miegoti
Aš abu savo kūdikius išprovodinau panašaus amžiaus - trejų metų su kapeikom 
Abu buvo maminiai ir miegojo mūsų kambary - vyresnėlis todėl, kad tada kitur nebuvo kur - mažą butuką nuomojom... O mažiuką auklė pripratino, ir ne t ne mūsų kambary, o mūsų lovoj - taip jai buvo patogiau jį migdyt pietų. O aš, grįžus po darbo pas savo pusantrų pyplį, labai ir nesispardžiau, ir taip jo per dieną pasiilgdavau... Bet iki šešiolikos gi vienoj lovoj nemiegosi!
Tai vyresnėlį iškraustėm persikeldami į naują tuščią trijų kambarių butą. Motyvas persikelti buvo - burzgia šaldytuvas (senajam bute šaldytuvas labai ūžė, ir vaikas jo bijojo... Tai persikraustėm
). Tiesa, tuoj nusipirkom naują šaldytuvą (motyvas - nebuvo kur laikyti ledus ). Vaikui iškart buvo parodyta - va čia bus TAVO kambarys, va čia bus TAVO žaislai ir TAVO lovytė. Aš labai pergyvenau. Nupirkau didelį minkštą meškiną, idėjau jam įlovą... O jis į tą savo lovytę įsilipo, meškiną išmetė velniop, pareikalavo pačio didžiausio šautuvo, apsikabino jį ir visą naktį - ir visas sekančias naktis - miegojo kaip angeliukas (jei neskaitysim šautuvo ).
Mažiuką iškraustėm sudėtingiau. Tiesiog parodžiau jam lovytę (o jis miegojo iš viso ne lovytėj, o pas mus, kaip jau minėta), sakau, va, TAVO (gi žinojau, kad užsimanys išbandyt
) Tas iškart - noriu joje miegoti! Aš sakau, nu gerai, jei jau nori, tai prašom, bet tada pas brolį, brolio kambary. Jis - gerai. Nu mes su tėvu čiupom, visus baldus perstatėm, lovytę įstatėm, prie jos lemputę, čiužinys, kaldra, pagalvė - gulk, miegok 
Tas atsigulė, pagulėjo, žiūri, rimtas reikalas - neee, noju pas mamą (o aš jau savo lovoj guliu). Tada tėvas išstojo, paaiškino, kas prie ko, davė tą patį meškį (o gal kitą?), nu ir po ilgų debatų mažius liko miegot ten, kur "pats" nusisprendė. Tiesa, meškį irgi išmetė velniop
Ir nieko, taip dabar abu labai gražiai miega dviese. Tiesa, mažius kartais pakukuoja, kad noji į didelę jovą, bet aš kaip nors vis prasuku... Pvz. vakar sakiau, kad gal Velykų bobutė skaičiuos vaikučius, pamatys tuščią lovytę - ir nesuskaičiuos, tai kaip čia bus? Nu ir ką, mažajam teko pritart, kad akurat chrienovai bus...
Abu buvo maminiai ir miegojo mūsų kambary - vyresnėlis todėl, kad tada kitur nebuvo kur - mažą butuką nuomojom... O mažiuką auklė pripratino, ir ne t ne mūsų kambary, o mūsų lovoj - taip jai buvo patogiau jį migdyt pietų. O aš, grįžus po darbo pas savo pusantrų pyplį, labai ir nesispardžiau, ir taip jo per dieną pasiilgdavau... Bet iki šešiolikos gi vienoj lovoj nemiegosi!Tai vyresnėlį iškraustėm persikeldami į naują tuščią trijų kambarių butą. Motyvas persikelti buvo - burzgia šaldytuvas (senajam bute šaldytuvas labai ūžė, ir vaikas jo bijojo... Tai persikraustėm
). Tiesa, tuoj nusipirkom naują šaldytuvą (motyvas - nebuvo kur laikyti ledus ). Vaikui iškart buvo parodyta - va čia bus TAVO kambarys, va čia bus TAVO žaislai ir TAVO lovytė. Aš labai pergyvenau. Nupirkau didelį minkštą meškiną, idėjau jam įlovą... O jis į tą savo lovytę įsilipo, meškiną išmetė velniop, pareikalavo pačio didžiausio šautuvo, apsikabino jį ir visą naktį - ir visas sekančias naktis - miegojo kaip angeliukas (jei neskaitysim šautuvo ).Mažiuką iškraustėm sudėtingiau. Tiesiog parodžiau jam lovytę (o jis miegojo iš viso ne lovytėj, o pas mus, kaip jau minėta), sakau, va, TAVO (gi žinojau, kad užsimanys išbandyt
) Tas iškart - noriu joje miegoti! Aš sakau, nu gerai, jei jau nori, tai prašom, bet tada pas brolį, brolio kambary. Jis - gerai. Nu mes su tėvu čiupom, visus baldus perstatėm, lovytę įstatėm, prie jos lemputę, čiužinys, kaldra, pagalvė - gulk, miegok Tas atsigulė, pagulėjo, žiūri, rimtas reikalas - neee, noju pas mamą (o aš jau savo lovoj guliu). Tada tėvas išstojo, paaiškino, kas prie ko, davė tą patį meškį (o gal kitą?), nu ir po ilgų debatų mažius liko miegot ten, kur "pats" nusisprendė. Tiesa, meškį irgi išmetė velniop Ir nieko, taip dabar abu labai gražiai miega dviese. Tiesa, mažius kartais pakukuoja, kad noji į didelę jovą, bet aš kaip nors vis prasuku... Pvz. vakar sakiau, kad gal Velykų bobutė skaičiuos vaikučius, pamatys tuščią lovytę - ir nesuskaičiuos, tai kaip čia bus? Nu ir ką, mažajam teko pritart, kad akurat chrienovai bus...
As irgi manau,kad daug patogiau kai vaikelis salia ,juk i kita kambari reiktu eiti ziureti ar jis neatsiklojo ar nesalta,zodziu mes miegosim,kol jausim ,kad jau gali miegoti viena kitame kambaryja
Na ir skaniai prisijuokiau iš kai kurių istorijų ir mamų mokėjimo papasakoti 
Aišku, taip juokinga gali ir nebūti, kai savo turtą reikės iškraustyti 
na, kol kas aplinkybės verčia gyventi viename kambaryje, bet labai norėčiau nuo kokių metukų laiko merginą prie savo kambario pratinti... O šiaip tai vaikas vaikui nelygu... Čia apie sesers du bambliukus pagalvojau. Vyresnėlį iškraustė, nes Šarūnas (draugų vaikas, didelis autoritetas ) irgi miega atskirai, kai jam gal keturi buvo, o mažasis (trejų metų) pats išsikraustė pas "bolį" ir tėvai neprisišaukia net pagulėti pas save. Vyresnysis ateina, o mažius ne.
Aišku, taip juokinga gali ir nebūti, kai savo turtą reikės iškraustyti na, kol kas aplinkybės verčia gyventi viename kambaryje, bet labai norėčiau nuo kokių metukų laiko merginą prie savo kambario pratinti... O šiaip tai vaikas vaikui nelygu... Čia apie sesers du bambliukus pagalvojau. Vyresnėlį iškraustė, nes Šarūnas (draugų vaikas, didelis autoritetas ) irgi miega atskirai, kai jam gal keturi buvo, o mažasis (trejų metų) pats išsikraustė pas "bolį" ir tėvai neprisišaukia net pagulėti pas save. Vyresnysis ateina, o mažius ne.
nuo 3 men mes suneli perkelem i sava kambari ir lovyte. Per nakti jis puikiai miegodavo, nors as likdavau jo kambaryje kol jis vel uzmigdavo. Rutina suslubavo tik kaip jis sirgo kelias dienas - pagailo ji viena palikti, bet tada niekas neissimiegojo patogiai.
Mes savo dukrytę nuo gimimo migdėm savo lovelėje šalia mūsų lovos. Mums abiems su vyru iš principo nepriimtina idėja iškraustyti vyrą į kitą kambarį. Vakare maitinama užmigdavo, tada perkeldavom į lovelę, o naktį vėl įsikeldavau tik maitinimui. Mums taip atrodė saugiau ir taip visi puikiai išsimiegodavom. Kai merginai buvo beveik pusmetis, mes įrengėme jai atskirą kambarį (gyvenam vieni nuosavame name), išklijavom sienas paveiksliukais ir pan. ir mažajai tame kambaryje labai patikdavo. Lovelę perstumėm į jos kambarį ir ji kuo puikiausiai ten miegodavo, netgi ne visomis naktimis prašydavo MP, maitinimui parsinešdavome ir vėl išnešdavome (šiaip tai maitinau MP iki pusantrų metų). Taip viskas puikiai tęsėsi gana ilgai, gal šiek tiek sunkiau buvo kai dygo dantys (bet manau būtų tas pats, jei ir mūsų lovoj būtų miegojusi).
Deja, metų ir trijų mėnesių turėjome rimtų bėdų dėl sveikatėlės, dukrelei buvo sutrikęs širdies ritmas, ilgai gulėjome ligoninėje. Tai grįžę iš ligoninės lovelę vėl parsistūmėm į savo kambarį, kad galėčiau būti šalia ir bet kada patikrinti vaiko pulsą. Taigi lovelė iki šiol mūsų kambaryje
. Vasario mėnesį visą šeimyną buvo išguldęs gripas, tai reikėjo tik kelių naktų, kai karščiuojantį vaiką įsikėliau naktį į lovą, tai dabar tik ir nori mūsų lovoj miegoti . Savo lovelėje nebegalime užmigdyti, užmiega tik apsikabinus mane arba tėtuką, tada ją perkeliame į jos lovytę . Naktį pabudusi verkia ir prašosi perkeliama arba pati perlipa pas mus atgal .
Dabar ruošiamės šią problemą išspręsti, nes liepą laukiame gimstant dvynių ir tikrai nesiruošiam viename kambaryje miegoti penkiese.
Taigi, visi trys (ir dukrytė, kuriai gegužės mėn. sueis 2 m.) rinkomės vaiko kambario baldelius su nauja gražia lova ir va šiandien planuojame juos surinkti ir sustatyti dukrytės kambaryje. O ji kol kas labai džiaugiasi, kad tėtis ir mama nupirko jai didelę naują ir gražią lovą ir kad ji jau didelę ir galės miegoti toje lovoje. O mažąją lovytę pažadėjom atiduoti mažiems leliukams
Žiūrėsim, kaip šis reikalas mums toliau seksis .
Deja, metų ir trijų mėnesių turėjome rimtų bėdų dėl sveikatėlės, dukrelei buvo sutrikęs širdies ritmas, ilgai gulėjome ligoninėje. Tai grįžę iš ligoninės lovelę vėl parsistūmėm į savo kambarį, kad galėčiau būti šalia ir bet kada patikrinti vaiko pulsą. Taigi lovelė iki šiol mūsų kambaryje
. Vasario mėnesį visą šeimyną buvo išguldęs gripas, tai reikėjo tik kelių naktų, kai karščiuojantį vaiką įsikėliau naktį į lovą, tai dabar tik ir nori mūsų lovoj miegoti . Savo lovelėje nebegalime užmigdyti, užmiega tik apsikabinus mane arba tėtuką, tada ją perkeliame į jos lovytę . Naktį pabudusi verkia ir prašosi perkeliama arba pati perlipa pas mus atgal .Dabar ruošiamės šią problemą išspręsti, nes liepą laukiame gimstant dvynių ir tikrai nesiruošiam viename kambaryje miegoti penkiese.
Taigi, visi trys (ir dukrytė, kuriai gegužės mėn. sueis 2 m.) rinkomės vaiko kambario baldelius su nauja gražia lova ir va šiandien planuojame juos surinkti ir sustatyti dukrytės kambaryje. O ji kol kas labai džiaugiasi, kad tėtis ir mama nupirko jai didelę naują ir gražią lovą ir kad ji jau didelę ir galės miegoti toje lovoje. O mažąją lovytę pažadėjom atiduoti mažiems leliukams
Žiūrėsim, kaip šis reikalas mums toliau seksis
.
Na mazajai neseniai suejo 3 m. ,ovyresniai 4m.,taip,kad issinesem savo didele lova is ju kambario ir palikome ju lovytes,o prie sienos padejome islankstoma foteli.As jas uzmigdau ,kartu guliu tame kambary,paskiau pereinu i kita kambary.Zinoma,buna,kad ateina kuri nors nakti ,gerti papraso,tai tada varau i ju kambary. Sioks toks nepatogumas yra,bet tkimes jas kazkaip ipratinti miegoti atskirai. ,o kada tas bus ne pati neisivaizduoju 
Sioks toks nepatogumas yra,bet tkimes jas kazkaip ipratinti miegoti atskirai. ,o kada tas bus ne pati neisivaizduoju
Man atrodo čia labai priklauso nuo paties vaiko, tik negalima versti, nes pasijus atstumtas Aš pati nuo gimimo atskiram kambary nuo tėvų miegojau, visi stebėjosi, o va daugiau tokių vaikų ir nežinau. Visi vis tamsos bijo, o aš niekad nebuvau patyrus tokios baimės, tai buvo baisus stresas, kai gimė sesuo ir ji amžinai bijodavo tamsoj užmigt. Man visai nepatikdavo ta šviesa 
Ir dar ji amžinai mamą šaukinėdavo, mat baisu jai Bet įtariu čia jau iš bjaurumo Vaikai kartais tiesiog įpranta, kad tėvai šalia, tai ir reikalauja 
Aš pati nuo gimimo atskiram kambary nuo tėvų miegojau, visi stebėjosi, o va daugiau tokių vaikų ir nežinau. Visi vis tamsos bijo, o aš niekad nebuvau patyrus tokios baimės, tai buvo baisus stresas, kai gimė sesuo ir ji amžinai bijodavo tamsoj užmigt. Man visai nepatikdavo ta šviesa Ir dar ji amžinai mamą šaukinėdavo, mat baisu jai Bet įtariu čia jau iš bjaurumo Vaikai kartais tiesiog įpranta, kad tėvai šalia, tai ir reikalauja
mano nuomone viskas priklauso nuo daugelio aplinkybiu
juk buna ir sveikatos problemeles, buna ir jautresniu vaiku ...kaip sakoma kiekvienam savo
va musu vyrukui ... jau liepa bus 6m....iki 3m. jis puikiai miegodavo su mumis kartu miegamajame tik savo lovyteje (nes buvo mazas butukas)... nors ir buvo ramus , taciau man paciai buvo daug ramiau .... pamaitindavau ir vel i jo lovyte guldydavau ir jokiu problemu nebudavo...taciau viena diena nusprendem isrinkti lovyte, nes aukstas byciukas nebetilpo
ir pasguldem pas save.. tipo kol atsivesim is tevuku islankstoma foteli ... tai jam teko su mumis pamiegot ....ir cia padareme klaida .... jis iskarto suprato , kad jam su teveliais saugiau ... atsivezem foteli ...ir kaip jus manot .... jam jo nereikia.. jam geriau su teveliais 
kur gi ne ... o mums kaip ... sunelis nesileido i jokias kalbas , kiek beguldydavau i ta foteli - jis vis tiek nakti pas mus perlipdavo...taigi susitaikem su ta mintims ir isvezem ta foteli atgal seneliams
kadangi vis ieskojomes naujo erdvesnio butuko , tai sakem tada jau , kai tures savo kambari , tai tikarai miegos atskirai...ir sunelis sutiko , nes buvo ruosiams ilga laika
jau 1m. kaip nujame bute , jis turi savo kambari .1 aukste... taciau vis tiek laksto pas mus i miegamaji 2-ame aukste...atrodo ir baisu , kad tais laiptais dunda ... bet nors tu ka .. kiekviena nakti atidunda... mes vis tiek nepasiduodavem ... ir stai jau keleta naktu jis pas mus neatidundejo .... tikslas pasiektas
juk buna ir sveikatos problemeles, buna ir jautresniu vaiku ...kaip sakoma kiekvienam savo
va musu vyrukui ... jau liepa bus 6m....iki 3m. jis puikiai miegodavo su mumis kartu miegamajame tik savo lovyteje (nes buvo mazas butukas)... nors ir buvo ramus , taciau man paciai buvo daug ramiau .... pamaitindavau ir vel i jo lovyte guldydavau ir jokiu problemu nebudavo...taciau viena diena nusprendem isrinkti lovyte, nes aukstas byciukas nebetilpo
ir pasguldem pas save.. tipo kol atsivesim is tevuku islankstoma foteli ... tai jam teko su mumis pamiegot ....ir cia padareme klaida .... jis iskarto suprato , kad jam su teveliais saugiau ... atsivezem foteli ...ir kaip jus manot .... jam jo nereikia.. jam geriau su teveliais kur gi ne ... o mums kaip ... sunelis nesileido i jokias kalbas , kiek beguldydavau i ta foteli - jis vis tiek nakti pas mus perlipdavo...taigi susitaikem su ta mintims ir isvezem ta foteli atgal seneliams kadangi vis ieskojomes naujo erdvesnio butuko , tai sakem tada jau , kai tures savo kambari , tai tikarai miegos atskirai...ir sunelis sutiko , nes buvo ruosiams ilga laika
jau 1m. kaip nujame bute , jis turi savo kambari .1 aukste... taciau vis tiek laksto pas mus i miegamaji 2-ame aukste...atrodo ir baisu , kad tais laiptais dunda ... bet nors tu ka .. kiekviena nakti atidunda... mes vis tiek nepasiduodavem ... ir stai jau keleta naktu jis pas mus neatidundejo .... tikslas pasiektas
