Ne ta mama kuri pagimdė

#37
QUOTE(Ute @ 2005 01 28, 10:04)
Nemanau, kad mama mažam vaikui yra būtent "asmuo, kuris jį pagimdė". Tai daugiau psichologinė sąvoką - vienas asmuo, su kurio vaikas save susieja.


Ute, nepersokus griovio nesakyk "op" smile.gif Pas mus (turiu omeny musu visuomene), mamos kaip tos, kuri pagimde, vaidmeni akcentuoja (netgi isaukstina) darzeliai, mokyklos ir pan. Be to, labai stipri yra draugu, kurie turi tik tuos tevus, kurie juos "pagimde", itaka...
Atsakyti
#38
QUOTE(kasiopeja @ 2005 01 31, 09:11)
Ute, nepersokus griovio nesakyk "op"  smile.gif  Pas mus (turiu omeny musu visuomene), mamos kaip tos, kuri pagimde, vaidmeni akcentuoja (netgi isaukstina) darzeliai, mokyklos ir pan. Be to, labai stipri yra draugu, kurie turi tik tuos tevus, kurie juos "pagimde", itaka...


Žibuoklėm pražydę šilelio, šilelio šlaitai,
Tau, mano mamyte, pirmieji, pirmieji žiedai
...
Tu mažą, mažytę, mane auginai, auginai
Mylėsiu, mamyte, Tave amžinai, amžinai... smile.gif

Mano mokykliniais laikais dainos buvo apie auginančią, ne pagimdžiusią mamą wink.gif
Nežinau, kaip yra dabar g.gif Gal ir apie pagimdžiusią mamą dainuoja...

Čia pajuokavimui.

Jei rimtai, šiuo metu dukrytės jausmais šiuo metu esu užtikrina smile.gif Noro susirasti biologinius tėvus nebijau ir ją paskatinčiau tai padaryti (kai užaugs). Tačiau Kasiopėjos situacija man ko gero būtų man skaudi. Taigi, jei "įkrisiu į duobę", būtinai pranešiu blink.gif

Labai bijojau "įkristi" kitu aspektu. Ji nuo mažumės žinojo apie įvaikinimą ir bijojau, kad gerai nesuprasdama situacijos nepradėto jos pasakoti kiemo ir darželio draugams ir nesusilauktų jų reakcijos (kuri ją įskaudintų ar šiaip kvailų minčių sukeltų). Kažkaip iki 5 metų išgyvenome ir šios problemos neturime. Ačiū Dievui, kieme ir darželyje kol kas turi įdomesnių temų pokalbiams. Bet čia dar visko gali būti. g.gif Augant plepumas didėja tongue.gif
Atsakyti
#39
Ute, as irgi vaiko jausmais esu uztikrinta, nes jo gyvenime, buityje salia esu butent as, jo problemas sprendziu, serganti slaugau ir pamokas tikrinu as, o ne ta, kuri pagimde. Toks yra mano vaidmuo. Tik va vaiko galveleje nesutelpa dvi mamos, nors tu jam kuola ant galvos tasyk tongue.gif Vienu metu jam mama buvau as, bet tik tol, kol i jo gyvenima nesugrizo ta "tikroji" biggrin.gif buvau gan skausmingai nukelta nuo pjdestalo doh.gif ir man tai buvo gera pamoka ax.gif Todel dabar mano pozicija ir yra tokia, kokia yra tongue.gif

Atsakyti
#40
Na ir tema perskaičiau. Ka jus merginos mažai skausmo pergyvenot, mažai nervu padėjot, kad taip sugebat viena kitos nuomonės negerbt.
Kai praeis laikas ir po keliu nepasisekusiu IVF pacios prakalbs apie įvaikinimą, mano pcios mintys buvo visokios ir vienokiu atveju ir kitokiu. As laikiausi nuomonės: pirmiau pabandysiu savo turėt, o tada ivaikinimas.
Koks skirtumas tas vaikas tavo ar netavo jis vienodai kvepia pienuku, jis vienodai myli, jis vienodai verkia kai jam skauda.
Atsakyti
#41
Mes su vyru jau beveik tris metus neprisišaukiam leliaus į savo šeimą (o planuose buvo 3 beibiai). Pabandėme ieškot priežasčių - jos neaiškios. Bet nelendu į Nesulaukiančioms gandro skyrelį, nes ten visos tiesiog užsiciklinę turėti SAVO vaiką bet kokiom priemonėm. Nesuprantu tokio požiūrio. Bandžiau stimuliacijas - vaistų instrukcija kėlė siaubą. Kai po trečio karto gydytoja tesugebėjo pareikšti, kad nesupranta, kas čia darosi su manim - mečiau tokį jos gydymą nuo nieko. Nesutinku su begalybe stimuliacijų - kas iš to, kad vaiką pagimdysi, o po kelių metelių rimtai susirgsi. Neseniai močiutė mirė nuo kiaušidžių vėžio. Tai paveldima, tai kam dar didinti riziką vaistais? Dirbtinis apvaisinimas - milžiniškos sumos, klimakso sukėlimas ir jokių paaiškinamų priežasčių, kodėl nepavyksta. Kol kas man tai panašu į eksperimentus. Gal ir ryšiuos, kai medicina pažengs. O dabar nutarėm tas didžiules sumas geriau skirti paliktam vaikeliui - ir jį ištrauksime iš kūdikių namų, ir patys gal nesijausime tokie nepilnaverčiai, turėsime kam perduoti savo žinias, patirtį, meilę. Vis tik mums abiems per 30, tai kam laukti. Aišku, tikimės ir stebuklo - o gal gandras ir savų atneš. rolleyes.gif
Atsakyti
#42
QUOTE(Kielytė @ 2005 03 14, 13:52)
Mes su vyru jau beveik tris metus neprisišaukiam leliaus į savo šeimą (o planuose buvo 3 beibiai). Pabandėme ieškot priežasčių - jos neaiškios. Bet nelendu į Nesulaukiančioms gandro skyrelį, nes ten visos tiesiog užsiciklinę turėti SAVO vaiką bet kokiom priemonėm. Nesuprantu tokio požiūrio. Bandžiau stimuliacijas - vaistų instrukcija kėlė siaubą. Kai po trečio karto gydytoja tesugebėjo pareikšti, kad nesupranta, kas čia darosi su manim - mečiau tokį jos gydymą nuo nieko. Nesutinku su begalybe stimuliacijų - kas iš to, kad vaiką pagimdysi, o po kelių metelių rimtai susirgsi. Neseniai močiutė mirė nuo kiaušidžių vėžio. Tai paveldima, tai kam dar didinti riziką vaistais? Dirbtinis apvaisinimas - milžiniškos sumos, klimakso sukėlimas ir jokių paaiškinamų priežasčių, kodėl nepavyksta. Kol kas man tai panašu į eksperimentus. Gal ir ryšiuos, kai medicina pažengs. O dabar nutarėm tas didžiules sumas geriau skirti paliktam vaikeliui - ir jį ištrauksime iš kūdikių namų, ir patys gal nesijausime tokie nepilnaverčiai, turėsime kam perduoti savo žinias, patirtį, meilę. Vis tik mums abiems per 30, tai kam laukti. Aišku, tikimės ir stebuklo - o gal gandras ir savų atneš.  rolleyes.gif


Kielyte. Tu parašei lygiai tas pačias mintis, kurios yra mano mintyse, apie eksperimentus ir galima žalą, ir visą kitą thumbup.gif . Esu visiškai su tavimi. Ir tai, kad tuos pinigelius geriau skirti mažyčiui stebuklėliui kuriam truksta meilės , šilumos. Tai mes jau padarėm. Linkiu ir tau stiprybės šitam kelyje 4u.gif
Atsakyti
#43
QUOTE(Kielytė @ 2005 03 14, 13:52)
Mes su vyru jau beveik tris metus neprisišaukiam leliaus į savo šeimą (o planuose buvo 3 beibiai). Pabandėme ieškot priežasčių - jos neaiškios. Bet nelendu į Nesulaukiančioms gandro skyrelį, nes ten visos tiesiog užsiciklinę turėti SAVO vaiką bet kokiom priemonėm. Nesuprantu tokio požiūrio. Bandžiau stimuliacijas - vaistų instrukcija kėlė siaubą. Kai po trečio karto gydytoja tesugebėjo pareikšti, kad nesupranta, kas čia darosi su manim - mečiau tokį jos gydymą nuo nieko. Nesutinku su begalybe stimuliacijų - kas iš to, kad vaiką pagimdysi, o po kelių metelių rimtai susirgsi. Neseniai močiutė mirė nuo kiaušidžių vėžio. Tai paveldima, tai kam dar didinti riziką vaistais? Dirbtinis apvaisinimas - milžiniškos sumos, klimakso sukėlimas ir jokių paaiškinamų priežasčių, kodėl nepavyksta. Kol kas man tai panašu į eksperimentus. Gal ir ryšiuos, kai medicina pažengs. O dabar nutarėm tas didžiules sumas geriau skirti paliktam vaikeliui - ir jį ištrauksime iš kūdikių namų, ir patys gal nesijausime tokie nepilnaverčiai, turėsime kam perduoti savo žinias, patirtį, meilę. Vis tik mums abiems per 30, tai kam laukti. Aišku, tikimės ir stebuklo - o gal gandras ir savų atneš.  rolleyes.gif

Kielyte,saunuoliai Jus !!! mes ir jau baigiam visa ivaikinimo procedura,vaikeli mylim kaip savo ir net nera jokiu kitu minciu.Stiprybes Jums smile.gif
Atsakyti
#44
QUOTE(vikule @ 2005 03 14, 17:41)
Kielyte,saunuoliai Jus !!! mes ir jau baigiam visa ivaikinimo procedura,vaikeli mylim kaip savo ir net nera jokiu kitu minciu.Stiprybes Jums smile.gif


Na, mes dar tik pradedam, o vaikelio ieškosim, kai viskas jau bus sutvarkyta.
Atsakyti
#45
QUOTE(Kielytė @ 2005 03 14, 13:52)
Bet nelendu į Nesulaukiančioms gandro skyrelį, nes ten visos tiesiog užsiciklinę turėti SAVO vaiką bet kokiom priemonėm. Nesuprantu tokio požiūrio.


Kiekviena sprendžia taip kaip jai geriau...negražu kritikuoti tokių dalykų, ypač jei laikai save panašaus likimo žmogumi...
Aš asmeniškai gerbiu bet kokį pasirinkimą - tiek įvaikinimą, tiek siekimą turėti tik savo - kaip tu išsireiškei...
Mane stebina tik vienas dalykas - ir kodėl gi kai kurios įsivaikinusios su tokiu pavydu "stebi" tą siekimą susilaukti SAVO bet kokiomis priemonėmis. Man tiesiog atrodo, kad kartais neužtenka valios, kartais yra per daug meilės sau (tiksliau savo kūnui), kartais tiesiog banalus neturėjimas pinigų toms visoms procedūroms...Iš čia ir kritika, kai paprasčiausiai kalba nuoskauda...

Bet kokiu atveju dar kartą pasikartosiu - labai gerbiu nuoširdų sprendimą įsivaikinti vaikiuką...ir ne kaip būdą išspręsti savo problemą - negalėjimą turėti vaikų, o kaip patį gražiausią žmogišką norą padėti kitam....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Daiva: 14 kovo 2005 - 19:51
#46
QUOTE(Kielytė @ 2005 03 14, 14:52)
O dabar nutarėm tas didžiules sumas geriau skirti paliktam vaikeliui - ir jį ištrauksime iš kūdikių namų, ir patys gal nesijausime tokie nepilnaverčiai, turėsime kam perduoti savo žinias, patirtį, meilę. Vis tik mums abiems per 30, tai kam laukti. Aišku, tikimės ir stebuklo - o gal gandras ir savų atneš.  rolleyes.gif


Kazkur skaiciau, kad moteriskei isivaikinus, padideja tikimybe pastoti ir paciai smile.gif Nzn kuo pagrista, ar atsipalaiduoja zmogus, ar vaikai yra uzkreciami, ar kaip cia gaunasi, bet sako, kad buna taip smile.gif
Atsakyti
#47
QUOTE(Daiva @ 2005 03 14, 19:49)
Mane stebina tik vienas dalykas - ir kodėl gi kai kurios įsivaikinusios su tokiu pavydu "stebi" tą siekimą susilaukti SAVO bet kokiomis priemonėmis. Man tiesiog atrodo, kad kartais neužtenka valios, kartais yra per daug meilės sau (tiksliau savo kūnui), kartais tiesiog banalus neturėjimas pinigų toms visoms procedūroms...Iš čia ir kritika, kai paprasčiausiai kalba nuoskauda...


Tikrai nepavydžiu aš to siekio turėti savo vaikelį, o su valia, per didele meile savo kūnui ir t.t., tai čia gerokai perlenkta. Ne mažiau valios reikia priimti dviems žmonėms sprendimą įsivaikinti, o ypač kai nors vienos pusės tėvai kategoriškai prieš. O kūną reikia mylėti ir būtent mes, moterys, pasižymime tuo, kad sužiūrėsime visus aplinkui, numosime rankas į savo "smulkias" bėdeles, o galiausiai su paskutine stadija atsidursime aukštame kalnelyje, palikę taip trokštus našlaičius. Mylėkime save, vaistai ne saldainiukai ir nėra jie tokie nekalti, kaip bando įrodyti daktarai. Mano patirtis parodė, kad juos skiria lengva ranka - esame tik statistiniai vienetai, o dabar dar ir pasirašome, kad su visu gydymu sutinkame. Kaltų nebus. Bet kokiu atveju, sėkmės visoms, siekiančioms tikslo.
Atsakyti
#48
QUOTE(Kielytė @ 2005 03 14, 20:22)
Ne mažiau valios reikia priimti dviems žmonėms sprendimą įsivaikinti, o ypač kai nors vienos pusės tėvai kategoriškai prieš.


Taip, tu visiškai teisi. Įsivaikinusios pavydi "nesulaukiančių" nenuilstamų pastangų, o "nesulaukiančios" lygiai taip pat pavydi besivaikinančių ryžto ir valios tai padaryti. Užtai ir sakau, kad abiems pusėms tai yra sunku, užtai ir siūlau - suprasti, o ne kritikuoti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Daiva: 14 kovo 2005 - 20:38