Tai va būtent, kad sunku suprasti, nes ši tema atkelta iš nesulaukiančių gandro skyrelio.
Noa, kad net to aborto pasidaryti negalim, nes paprasčiausiai NEPASTOJAM. O nuo pastovių pasiūlymų ir pasibaisėjimų - tai ko neįsivaikinat - jau bloga. Gal dėl to ir reakcija ir buvo tokia kokia buvo. O dėl šuns tu teisi, nesinori taip...
Dėl Daivos, tai tokio gero žmogaus dar paieškoti reikėtų. Ir forume tokių vienetai.
QUOTE(Miglužė @ 2005 01 05, 20:11)
Tiesiog, dauguma iš mūsų širdelėje žino, kad yra tų nelaimingų vaikelių, kurie laikia savo naujų įtėvių. Ir greičiausiai, dalis iš mūsų juos įsivaikins. Tačiau ne dabar,
Man toks jausmas, kad įvaikinimas laikomas paskutine galimybė, kai viskas išbandyta. Laikoma, kad įvaikinus reikia užbraukti visas viltis pastoti. Todėl besigydančios mintį apie įvaikinimą sutinka priešiškai. Bet kodėl atrodo, kad įvaikinimas uždaro visas duris savam vaikui?
Man net minties nekilo, kad vienas kitam prieštarauja. Įvaikinti susiruošėme iš karto, kai supratome, kad laukia ilgi vargai norint susilaukti biologinių vaikų. Iš vienos pusės nemačiau prasmės ilgus metus gyventi vien laukimu. Iš kitos pusės buvo net savaime suprantama, kad antrasis vaikelis bus biologinis.
O įvaikinimas davė labai daug.
Pirmiausia dvasinę ramybę. Na, nežinau, kaip kitos nesulaukiančios gandro, bet aš jos neturėjau. Iki įvaikinimo visą ląiką gyvenau tuo dvasiniu nerimu, beisikeičiančiomis nuotaikomis - neviltimi ir viltimi (o gal šį kąrtą pasiseks), begaliniu laukimu. 
Įsivaikinus gyvenime atsirado daug šviesių spalvų. Tik įsivaikinusi su džiaugsmu ir ramybe pradėjau laukti biologinio vaikelio. 
Galiausiai gyvenimas įgavo daug didesnę prasmę.Per tuos metus vilčių pastoti sumažėjo. Bet tai susiję su rimtais sveikatos dalykais ir nieko bendro neturi su įvaikinimu.
Kai įvaikinimui reikėjo eilinės sveikatos pažymos, pagyvenusi ginekologė su šypsena mane palydėjo: "Per savo gyvenimą išrašiau ne vieną pažymą įvaikinimui, ir patikėkite, kas antra įvaikinusi po kelerių metų sugrįžo su pilvuku". Tada pasidarė įdomu ir ilgai kapsčiau internete kol radau statistiką. Ten rezultatai buvo tokie, kad įvaikinus (t.y. labai sumažėjus įtampai), jei tik biologiškai ne per vėlu, pastoja apie 30 proc.
Tik nelaikykite to agitacija įvaikinti (nors taip gali ir atrodyti). Tiesiog tema tokia. Tik norėjau pasakyti, kad nebūtinai vienas prieštarauja kitam. Laikau kumščius už visas nesulaukiančias mažylio ir suprantu jūsų vargus ir viltis.
Dėkui, Ute, tu labai gražiai parašei 
Mes neprieštaraujame įvaikinimui, turim tam atskirą temą ir ten ramiai diskutuojame apie įvaikinimo galimybes. Prieštaraujame tiktai kai kurių nesupratingų žmonių požiūriui.
Linkiu daug laimės auginant mažylę
Mes neprieštaraujame įvaikinimui, turim tam atskirą temą ir ten ramiai diskutuojame apie įvaikinimo galimybes. Prieštaraujame tiktai kai kurių nesupratingų žmonių požiūriui.
Linkiu daug laimės auginant mažylę
QUOTE(Miglužė @ 2005 01 24, 21:20)
Noa, kad net to aborto pasidaryti negalim, nes paprasčiausiai NEPASTOJAM. O nuo pastovių pasiūlymų ir pasibaisėjimų - tai ko neįsivaikinat - jau bloga.
As nesakau, kad jus blogos. As sakau, kad isivaikint yra gerai bet kuriuo atveju, isskyrus globa del pinigu, kai neturi is ko gert... Bet koki gera darba kitam zmogui daryti nesavanaudiskai yra gerai. Ir galejimas ar negalejimas pastoti cia ne prie ko. Cia kaip... Na kaip labdara. Be naudos sau.
O negalejimas pastoti, arba, sakysim, sunkus pastojimas yra tiesiog, ka as zinau, periodas toks bjaurus, liga, netektis kazkokia... Ne tas pats tatai... Nors irgi uzjauciu. Labai uzjauciu.
Siaip sakau, kad ne tas pats - ne tas pats, bet panasu - tiek mamos, kurios niekaip nesulaukia savo vaikelio, tiek vaikelis, kuris nesulaukia savo mamos
Bet jei kas nors gali buti mama tam vaikeliui - tai tas pats, kas nepastojanciai kas nors duotu galimybe pagimdyti. Ir nera cia ko putot...
nebeputoju ir ten ne "bloga" a kairinis, o "bloga" a riestinis.
Žinok, viską gerai suvokiu ir pilnai su tavimi sutinku
Daiva per nomedos laidą (nenoriu prisiimti autorystės jos žodžiams) pasakė, kad vaiką turi įsivaikinti dėl jo pačio, norėdama padaryti JAM gerą, o ne dėl savo problemų. Aš dar iki tokios sąmoningumo stadijos nepriaugau, dar per jauna matyt. Gal kada nors ateityje, sunku ką nors pasakyti.
Jo Sutinku
Et, sudinai cia gaunasi.
Ir man durnai atrodo, kai pasaliniai zmones siulo isivaikint vietoje gimdymo. Kurie patys nieko neisivaikine, taip tik. Mol, negali, - isivaikink. Tipo, nueini, issirenki, kuris graziausias, kaip padevalkej... Noresi - viena, norei - porele, noresi but daugiavaike - tris...
Bet jau tas moteris, kurios pacios yra isivaikine, tai gerbiu tikrai. Ju zodziai visai kitaip skamba. Joms ir atleistina daug kas... Pezet cia visos galim
As cia apie pezejima daugiau sau taikau... Mane kaip ir sazine grauzia. Nes cia, mol, gyvenam kaip burzujai, tetis, mama, vakariene, patalyne su paveiksleliais, psio takoje, o gal viena koki maza paimtume, mums ne nepasijustu, o jam - taip. Bet per jega tai diedo neikalbesiu! Ot, kad taip kokios aplinkybes... Tfu, susinervijau
Sutinku Et, sudinai cia gaunasi.
Ir man durnai atrodo, kai pasaliniai zmones siulo isivaikint vietoje gimdymo. Kurie patys nieko neisivaikine, taip tik. Mol, negali, - isivaikink. Tipo, nueini, issirenki, kuris graziausias, kaip padevalkej...
Noresi - viena, norei - porele, noresi but daugiavaike - tris...Bet jau tas moteris, kurios pacios yra isivaikine, tai gerbiu tikrai. Ju zodziai visai kitaip skamba. Joms ir atleistina daug kas... Pezet cia visos galim
As cia apie pezejima daugiau sau taikau... Mane kaip ir sazine grauzia. Nes cia, mol, gyvenam kaip burzujai, tetis, mama, vakariene, patalyne su paveiksleliais, psio takoje, o gal viena koki maza paimtume, mums ne nepasijustu, o jam - taip. Bet per jega tai diedo neikalbesiu! Ot, kad taip kokios aplinkybes... Tfu, susinervijau
Gerbiu žmones, kurie turi tvirtą nuomonę ir ją gina. Tik kartais netinkamu laiku ir ne vietoj ją reiškią. Mane labiausiai erzina tai, kad ir šitam skyrelyje ateina ir čia dar visokių priekaištų susilaukiama. Kai prabilau apie įvaikinimą Nesulaukiančių gandrų skyrelyje buvau greit "nurašyta" iš to skyrelio. Pradėjau čia kalbėt, tai ir čia dar ateina su savo priekaištais.
As tai noreciau prie temos 'ne ta mama, kuri pagimde' sugrizti.
As pati auginu kitos mamos vaika. Ta vaika ji paliko pries 5 metus, kai jam tebuvo 2 metukai, taciau dabar retkarciais ji aplanko. Kad jus matytumet, kaip vaikui blizga akys suzinojus, kad ateis MAMA Mama yra Dievas, nieko nera uz ja geriau, ji yra pati paciausia, nepakartojama, teisi visais gyvenimo atvejais, nes ji yra ta MAMA, kuri ji pagimde (ir visai nesvarbu, kad paskui paliko). Ir as daznai pagalvoju, kodel mes, sakydamos, kad 'ne ta, kuri...' apgaudinejam save? Na, uzauginsim mes ta vaika, isauklesim, bet 'ta, kuri...' ir liks ta vienintele, o mes visa likusi gyvenima liksim 'pavaduojancios' 
As pati auginu kitos mamos vaika. Ta vaika ji paliko pries 5 metus, kai jam tebuvo 2 metukai, taciau dabar retkarciais ji aplanko. Kad jus matytumet, kaip vaikui blizga akys suzinojus, kad ateis MAMA
Mama yra Dievas, nieko nera uz ja geriau, ji yra pati paciausia, nepakartojama, teisi visais gyvenimo atvejais, nes ji yra ta MAMA, kuri ji pagimde (ir visai nesvarbu, kad paskui paliko). Ir as daznai pagalvoju, kodel mes, sakydamos, kad 'ne ta, kuri...' apgaudinejam save? Na, uzauginsim mes ta vaika, isauklesim, bet 'ta, kuri...' ir liks ta vienintele, o mes visa likusi gyvenima liksim 'pavaduojancios' QUOTE(Zuika1 @ 2005 01 25, 09:35)
Gerbiu žmones, kurie turi tvirtą nuomonę ir ją gina. Tik kartais netinkamu laiku ir ne vietoj ją reiškią. Mane labiausiai erzina tai, kad ir šitam skyrelyje ateina ir čia dar visokių priekaištų susilaukiama. Kai prabilau apie įvaikinimą Nesulaukiančių gandrų skyrelyje buvau greit "nurašyta" iš to skyrelio. Pradėjau čia kalbėt, tai ir čia dar ateina su savo priekaištais. Pamiršk apie šį konfliktą, atsitiko taip kaip atsitiko, esi šauni, nesi verta paminklo,niekas nesam verti,gerus darbus privalome daryti visi...Tavo poelgis ypatingas, gerbiu tave.
QUOTE(kasiopeja @ 2005 01 25, 11:55)
As tai noreciau prie temos 'ne ta mama, kuri pagimde' sugrizti.
As pati auginu kitos mamos vaika. Ta vaika ji paliko pries 5 metus, kai jam tebuvo 2 metukai, taciau dabar retkarciais ji aplanko. Kad jus matytumet, kaip vaikui blizga akys suzinojus, kad ateis MAMA Mama yra Dievas, nieko nera uz ja geriau, ji yra pati paciausia, nepakartojama, teisi visais gyvenimo atvejais, nes ji yra ta MAMA, kuri ji pagimde (ir visai nesvarbu, kad paskui paliko). Ir as daznai pagalvoju, kodel mes, sakydamos, kad 'ne ta, kuri...' apgaudinejam save? Na, uzauginsim mes ta vaika, isauklesim, bet 'ta, kuri...' ir liks ta vienintele, o mes visa likusi gyvenima liksim 'pavaduojancios'
As pati auginu kitos mamos vaika. Ta vaika ji paliko pries 5 metus, kai jam tebuvo 2 metukai, taciau dabar retkarciais ji aplanko. Kad jus matytumet, kaip vaikui blizga akys suzinojus, kad ateis MAMA
Mama yra Dievas, nieko nera uz ja geriau, ji yra pati paciausia, nepakartojama, teisi visais gyvenimo atvejais, nes ji yra ta MAMA, kuri ji pagimde (ir visai nesvarbu, kad paskui paliko). Ir as daznai pagalvoju, kodel mes, sakydamos, kad 'ne ta, kuri...' apgaudinejam save? Na, uzauginsim mes ta vaika, isauklesim, bet 'ta, kuri...' ir liks ta vienintele, o mes visa likusi gyvenima liksim 'pavaduojancios' Kaip sunku ir skaudu suvokti situos zodzius. Bet tikiu, kad cia pasakyta didele dalis tiesos. Todel mamos auginancioms ne savo biologinius vaikus belieka tiketis, kad kai vaikiukui bus 15, 20 metu jam pamacius savo tikraja mama taip nebespindes akys, nes jis suvoks tikrasias vertybes gyvenime ir supras, kas jo gyvenime buvo tikra, grazu, o kas buvo tik apsimetinejimas.
QUOTE(kasiopeja @ 2005 01 25, 11:55)
As tai noreciau prie temos 'ne ta mama, kuri pagimde' sugrizti.
As pati auginu kitos mamos vaika. Ta vaika ji paliko pries 5 metus, kai jam tebuvo 2 metukai, taciau dabar retkarciais ji aplanko. Kad jus matytumet, kaip vaikui blizga akys suzinojus, kad ateis MAMA Mama yra Dievas, nieko nera uz ja geriau, ji yra pati paciausia, nepakartojama, teisi visais gyvenimo atvejais, nes ji yra ta MAMA, kuri ji pagimde (ir visai nesvarbu, kad paskui paliko). Ir as daznai pagalvoju, kodel mes, sakydamos, kad 'ne ta, kuri...' apgaudinejam save? Na, uzauginsim mes ta vaika, isauklesim, bet 'ta, kuri...' ir liks ta vienintele, o mes visa likusi gyvenima liksim 'pavaduojancios'
As pati auginu kitos mamos vaika. Ta vaika ji paliko pries 5 metus, kai jam tebuvo 2 metukai, taciau dabar retkarciais ji aplanko. Kad jus matytumet, kaip vaikui blizga akys suzinojus, kad ateis MAMA
Mama yra Dievas, nieko nera uz ja geriau, ji yra pati paciausia, nepakartojama, teisi visais gyvenimo atvejais, nes ji yra ta MAMA, kuri ji pagimde (ir visai nesvarbu, kad paskui paliko). Ir as daznai pagalvoju, kodel mes, sakydamos, kad 'ne ta, kuri...' apgaudinejam save? Na, uzauginsim mes ta vaika, isauklesim, bet 'ta, kuri...' ir liks ta vienintele, o mes visa likusi gyvenima liksim 'pavaduojancios' Gal tokia patirtis labiau būdinga globojančioms vaikus (arba auginančioms giminaičių vaikus), kai vaikas iki tam tikro amžiaus augo su mama ir vėliau tegul ir retai palaiko tam tikrą ryšį.
Nemanau, kad mama mažam vaikui yra būtent "asmuo, kuris jį pagimdė". Tai daugiau psichologinė sąvoką - vienas asmuo, su kurio vaikas save susieja. Jei 4 metų vaikas mano, kad jo tėvas yra Petras ir jam staiga pasakys, kad jo tėvas yra Jonas, tai nemanau, kad vaiko jausmai Petrui pasikeis nuo tų kelių žodžių.
Įvaikinimo atveju tikrai taip nėra. Ir užsiminus mūsų dukrai apie tikrą mamą (nieko blogo apie ją nesakau) nei akys spindi, nei didelis susidomėjimas yra. Paauglystėje susidomėjimas turėtų atsirasti, bet nemanau, kad dėl to mažiau mus mylės ir būsiu nebe "tikra" mama.
Beje, pas mus mažajai Dievas yra močiutė
