Su vaikinu, kuris mane pakviečia į pasimatymą ir laukia, kol aš susimokėsiu už arbatą, daugiau niekada gyvenime nebesusitiksiu, nors susimokėti turiu už ką, galiu ir jį pavaišinti, bet man, kaip moteriai, tai yra žema. O žinote prie ko priveda toks vyrų "nenuovokumas"? Turiu tokį pavyzdį. Iš pradžių, jie mokėdavo atskirai už arbatą, vėliau nuėję į parduotuvę, atsiskaičiuodavo, kas suvalgys daugiau mėsos, o kas sūrio, ir taip pasidalindavo išlaidas už maisto produktus, o galiausiai, kai gimė sūnus ir reikėjo gauti pažymą už pavardės įregistravimą, vyras, sumokėjęs už tai 15 Lt, grįžęs namo iš vaiko mamos paprašė 7,5 Lt.
Gal ir tai jums pasirodys normalu? Juk lygios teisės...