QUOTE(l'eau @ 2012 10 29, 10:27)
1.kam cituojate mano klausimą jei į jį neatsakote?
2.kaip ir gyvenimas iš vyro pinigų moteriškumo neprideda.
3.jei aš pvz. noriu į kiną nueit tai nesitikiu kad maniškis mintis ims skaityti, o pati kviečiu,
4.kokia prasmė iš vyro norėjimo jei pati jo nenori? gauti pinigų? aš šiaip prastumti laiką?
1.taigi, atsakiau. Nemokėčiau už vyrą, nes pati jokio vyro į pasimatymą nekviesčiau.
2.na, ką aš žinau... jei vyras uždirba pinigus, o moteris sėdi namie tarp puodų ir vaikų (iš jo pinigų), tai kažin ar čia ne moteriška...
3.Vienas dalykas vyras/sutuoktinis, o visai kas kita - vaikinas, su kuoriuo gal dar tik pirmi pasimatymai. Jei dabar norėčiau į kiną, nupirkčiau bilietus ir informuočiau vyrą, kurią val. jis privalo kur su manim važiuot
4.kas nenori vyro/vaikino, tai su juo tiesiog nesusitikinėja, tada ir jo pinigų nereikia
Aišku, nepainiokit tokio pasimatymo, kai pakviečia vaikinas į kavinę, nueini, pasėdi, o jis lopų lopas, tai su tokiu daugiau ir nesusitinki. Bet šiuo atveju aš susimokėčiau už save. O jei vaikinas fainas, tai nenubiednės, jei už mane sumokės, šiuo atveju jis turėtų už mane sumokėt. Jei nesumokės, bus paskutinis pasimatymas. paprasta.
(ir tik nepradėkit pasakot, kad ir aš nenubiednėsiu, jei aš susimokėsiu)
(norejau taip parasyti, bet nebeisdrisau)
. Šeimoje finansai bendri, bet jei restorane ar kavinėje vyras už žmoną sumoka (jei/kai gali, juk visi mes žmonės)- man gražu. Man nėra nieko atgrasiau kai moteris agresyviai demonstruoja savo ale nepriklausomybę dėl kelių litų. Tai žemina vyro orumą. Kita tema, jei vyras niekada nepasisiūlo sumokėti. 
