Joooooooo

Mes jau kelinti metai, praktiškai atsiradus vaikams, naujuosiu sutinkam namuose, ilgai nebaliavojam, bet man patinka, kad ryte neskauda galvos, esu išsimiegojusi
O kalėdos

Dovanas susiperku tik savo šeimai, iš anksto ir sakyčiau "neskausmingai", patiekalų nedarau 12-os, pritraukiam iki 12, įskaičiuodami duoną, batoną, apelsinus, mandarinus ir pan. Tai ir čia labai nepervargstu, eglutę papuošt tai čia jau vaikų reikalas, pati nuvarau ir nuperku eglutę, retais atvejais tai daro vyras. Žodžiu pati šventė kaip šventė, bet labiausiai erzina ir varo į neviltį ta masinė psichozė

Pieną tenka pirkt Statoile arba nuo 8 val. ryto. Tiesa sakant per n-iolika metų bendro gyvenimo vyras "išsiauklėjo", bent jau minimaliai. Žodžiu nemėgstu aš tų švenčių

, bet kažkaip reikia atrasti kažką gražaus Gražu yra ir pasėdėti vienam, klausantis klasikos su taure konjako, prieblandoje ir mintyse perversti praėjusius metus, nusišypsoti, paskui apsivergti, paskui vėl nusišypsoti, ir rasti sielos ramybę
Linkiu visoms surasti savo džiaugsmą