Atsiprasau jei cia ne i tema pasiguodziau
Man labai saudu, kad mano artimiausi zmones leidzia sau pasakoti apie musu dukryte zmonems, kuriems tikrai to nebutina zinoti. Pasakoja net tiems, kuriu as nepazystu. Dar iki ivaikinimo teismo gavau ne viena zinute su sveikinimu isivaikinus mergaite. Kai paprasau noiekam nepasakoti man tik atrezia: nebuk juokinga. Neva cia as pati susigalvojau nesamone tyleti, o jie turi buti mano bendrazygiai ir del manes meluoti. Bet juk as neprasau meluoti, as teprasau nepasakoti visiems sutiktiems, kad "mano sese, pussesere isivaikino mergaite". Mes neslepiam ivaikinimo nuo artimiausiu zmoniu, bet kam apie tai zinoti zmonems, kuriems tai nebutina zinoti. Na nezinau gal dar praejo per mazai laiko, gal veliau nereaguosiu taip skaudziai. Labiausiai as noriu apsaugoti savo dukryte nuo ziaurios aplinkos, o kuo daugiau zmoniu apie tai kalbes tuo bus sunkiau.
Atsiprasau jei cia ne i tema pasiguodziau
Atsiprasau jei cia ne i tema pasiguodziau
LEDIETE, teisingai, reikia kad kuo maziau zmoniu zinotu. As kai isivaikinau, is VTAT isgirdau, kad kaip as pati pasakysiu taip ir bus. Taciau juk gyvenamosios vietos ar darbovietes nepakeisi. Draugu ir pazistamu juk nepaliksi delto. O kad jie pliurpia ir tau sako "nebuk juokinga", tai is jos puses net labai netaktiska. Kaip pasielgti? Stenkis laviruoti. Kai uzduoda tau klausima ar ivaikinima arba kas liecia ta tema, stenkis nekalbeti. Arba rezk taip, kad daugiau nenores klausti. Taciau kai kalba apie dukryte, kaip sekasi, atsakyk graziuoju. Nesileisk manipuliuojama. Mokek islaviruoti. Man lygiai tas pats buvo. Pasakiau viena, o ispliurpe visiems. Teko klausytis visokiu postringavimu, kad vaikas ir dar svetimas - prabanga. Pasakiau viena "grazu" sakinuka ir dar paprasiau kad visiems perduodu, kad "tai mano gyvenimas, ir as sprendziu ko man reikia, ka galiu ir su svetimais apie savo priimtus arba ateityje priimamus sprendimus neaptarinesiu, nes tai ne ju reikalas ir prasyciau mano pinigu neskaiciuoti". Ir dar paprasiau, kad "jeigu jiems yra brangi draugyste, prasyciau gerbti kiekviena mano sprendima". As nesileidau i jokias diskusijas. Pasakiau gan ramiai, taciau labai grieztu balsu. Viskas tuom ir baigesi. Pamate mano dukryte labai ja dziaugesi. As manau, kad gal kitos mamytes tures kitokiu pasiulymu, taciau auksine taisykle yra - nereikia diskutuoti su niekuom.
QUOTE(laureta @ 2007 06 02, 14:40)
LEDIETE, teisingai, reikia kad kuo maziau zmoniu zinotu. As kai isivaikinau, is VTAT isgirdau, kad kaip as pati pasakysiu taip ir bus. Taciau juk gyvenamosios vietos ar darbovietes nepakeisi. Draugu ir pazistamu juk nepaliksi delto. O kad jie pliurpia ir tau sako "nebuk juokinga", tai is jos puses net labai netaktiska. Kaip pasielgti? Stenkis laviruoti. Kai uzduoda tau klausima ar ivaikinima arba kas liecia ta tema, stenkis nekalbeti. Arba rezk taip, kad daugiau nenores klausti. Taciau kai kalba apie dukryte, kaip sekasi, atsakyk graziuoju. Nesileisk manipuliuojama. Mokek islaviruoti. Man lygiai tas pats buvo. Pasakiau viena, o ispliurpe visiems. Teko klausytis visokiu postringavimu, kad vaikas ir dar svetimas - prabanga. Pasakiau viena "grazu" sakinuka ir dar paprasiau kad visiems perduodu, kad "tai mano gyvenimas, ir as sprendziu ko man reikia, ka galiu ir su svetimais apie savo priimtus arba ateityje priimamus sprendimus neaptarinesiu, nes tai ne ju reikalas ir prasyciau mano pinigu neskaiciuoti". Ir dar paprasiau, kad "jeigu jiems yra brangi draugyste, prasyciau gerbti kiekviena mano sprendima". As nesileidau i jokias diskusijas. Pasakiau gan ramiai, taciau labai grieztu balsu. Viskas tuom ir baigesi. Pamate mano dukryte labai ja dziaugesi. As manau, kad gal kitos mamytes tures kitokiu pasiulymu, taciau auksine taisykle yra - nereikia diskutuoti su niekuom.
as ir nediskutuoju ir is pasaliniu zmoniu man niekas neaiskina (tik artimi zmones issivaizduoja kaip jie teisngai viskasupranta), bet kur sutinku koki mazai zinoma zmogu is karto puola mus sveikinti. Apsimetam, kad viskas gerai, bet sirdy labai skaudu, nes supranti, kad tavo artimi zmones platina musu gyvenimo istorija kaip savaja
Karta teta paliko mums priziureti savo sunu 6metu pries tai neperspejusi, o mes laukem draugu. Pietaujant berniukas paklause:-nu kodel Jus ta Adrija pasiemet is vaiknamio? Taip ir uzstrigo kasnis burnoj, pasimeciau taip kaip niekada nebuvau pasimetusi. O jis toliau deste ka zinas:-mama sake, kad tu negali pasigimdyt vaiko tai nuejai ir pasiemei is vaiknamio. Nieko as jam neatsakiau, nes mano naujoji drauge nukreipe pokalbi. O jie nieko nezinojo apie ivaikinima. Aisku as niekada niekam ir nemeluoju apie gimdyma ir kitus dalykus, bet ie nekalbu sia tema. Na, bet tu pietu mums teko pasikalbeti...
QUOTE(lediete @ 2007 06 06, 12:42)
as ir nediskutuoju ir is pasaliniu zmoniu man niekas neaiskina (tik artimi zmones issivaizduoja kaip jie teisngai viskasupranta), bet kur sutinku koki mazai zinoma zmogu is karto puola mus sveikinti. Apsimetam, kad viskas gerai, bet sirdy labai skaudu, nes supranti, kad tavo artimi zmones platina musu gyvenimo istorija kaip savaja
Karta teta paliko mums priziureti savo sunu 6metu pries tai neperspejusi, o mes laukem draugu. Pietaujant berniukas paklause:-nu kodel Jus ta Adrija pasiemet is vaiknamio? Taip ir uzstrigo kasnis burnoj, pasimeciau taip kaip niekada nebuvau pasimetusi. O jis toliau deste ka zinas:-mama sake, kad tu negali pasigimdyt vaiko tai nuejai ir pasiemei is vaiknamio. Nieko as jam neatsakiau, nes mano naujoji drauge nukreipe pokalbi. O jie nieko nezinojo apie ivaikinima. Aisku as niekada niekam ir nemeluoju apie gimdyma ir kitus dalykus, bet ie nekalbu sia tema. Na, bet tu pietu mums teko pasikalbeti...
Karta teta paliko mums priziureti savo sunu 6metu pries tai neperspejusi, o mes laukem draugu. Pietaujant berniukas paklause:-nu kodel Jus ta Adrija pasiemet is vaiknamio? Taip ir uzstrigo kasnis burnoj, pasimeciau taip kaip niekada nebuvau pasimetusi. O jis toliau deste ka zinas:-mama sake, kad tu negali pasigimdyt vaiko tai nuejai ir pasiemei is vaiknamio. Nieko as jam neatsakiau, nes mano naujoji drauge nukreipe pokalbi. O jie nieko nezinojo apie ivaikinima. Aisku as niekada niekam ir nemeluoju apie gimdyma ir kitus dalykus, bet ie nekalbu sia tema. Na, bet tu pietu mums teko pasikalbeti...
lediete, kodel tu taip kremtiesi? Pasiziurekit i Nomeda, visi zino, kad jos dukryte ivaikinta. Na tai kas. Ji didziuojasi savo dukryte ir visa visuomene didziuojasi tokia moterimi, tokia seima
As pati planuoju ateityje isivaikinti vaikuti ir tikrai to neslepsiu, tegu visi zino. As didziuosiuosi savo vaiku ir savo poelgiu. Juk cia jokia geda, juk jus padedate vaikams is vaiku namu. Medali Jums uz tai
O berniukas, kuris paklause del vaiko is vaiknamio - jis gi nelabai supranta kas ir kaip, galima jam pasakyti, kad pasiememe todel, kad pamateme sia megyte ir nebegalejome be jos gyventi
Auksciau galvas
QUOTE(jamaika @ 2007 06 06, 12:29)
lediete, kodel tu taip kremtiesi? Pasiziurekit i Nomeda, visi zino, kad jos dukryte ivaikinta. Na tai kas. Ji didziuojasi savo dukryte ir visa visuomene didziuojasi tokia moterimi, tokia seima
As pati planuoju ateityje isivaikinti vaikuti ir tikrai to neslepsiu, tegu visi zino. As didziuosiuosi savo vaiku ir savo poelgiu. Juk cia jokia geda, juk jus padedate vaikams is vaiku namu. Medali Jums uz tai
O berniukas, kuris paklause del vaiko is vaiknamio - jis gi nelabai supranta kas ir kaip, galima jam pasakyti, kad pasiememe todel, kad pamateme sia megyte ir nebegalejome be jos gyventi
Auksciau galvas
As pati planuoju ateityje isivaikinti vaikuti ir tikrai to neslepsiu, tegu visi zino. As didziuosiuosi savo vaiku ir savo poelgiu. Juk cia jokia geda, juk jus padedate vaikams is vaiku namu. Medali Jums uz tai
O berniukas, kuris paklause del vaiko is vaiknamio - jis gi nelabai supranta kas ir kaip, galima jam pasakyti, kad pasiememe todel, kad pamateme sia megyte ir nebegalejome be jos gyventi
Auksciau galvas
Jamaika, kalba eina ne apie įvaikinimo kaip fakto slėpimą, o apie tai, kad skalambijama visur ir visiems - reikia to ar nereikia. Tai yra mano reikalas ir aš visai nenoriu to aptarinėti su bet kuo. O tas šešiametis vaikelis ir jo žodžiai - tai tik atspindys kaip apie mergaitę kalbama namie ("iš vaiknamio" - juk galima ir gražesnių žodžių parinkti, tiesa?). Aš nenoriu, kad mano paaugusi mergaitė dėl tokio požiūrio kentėtų mokykloje ar draugų būryje. Juk mūsų visuomenėje daug nepakančių žmonių. Jei ką nors ne taip padarys - tuoj bus pripaišyti "genai", nors biologiniam vaikui tai būtų "nurašoma" kaip išdykavimas. Todėl ir kovoju su saviškiais kaip pamišusi, kad mažiau visiems aiškintų (deja, nelabai sėkmingai
)
LEDIETE, tai baisu, kad mazi vaikai tokius dalykus sako, deja, sutik su manimi, jie tikrai nekalti. Suaugusieji kalbasi prie ju arba jiems sako. O vaikai kalba taip, kaip girdi is suaugusiuju. Bet ir zodisdis "vaiknamis". Nieko sau. Manau moteriskei reiketu gerbti kito zmogaus nuomone. LEDIETE, pasakykite kuom skiriasi vaikas is vaiku namu ir vaikas gyvenantis seimoje. Visi jie pagimdyti moteru. Tik vienus motinos augina, o kitus gegutes pameta. O kur yra vaiko kalte? Jeigu gyvenime negali pati ar vyras tureti biologiniu vaiku, tai yra sveikintina kad paemete is vaiku namu, o negyvenate sau. Juk savo siluma dalinate. O kad aplinkiniams yra plakama liezuviais ir pletkina, siuo metu galeciau pasakyti tiek, netylekite. Bukite stiprti ir tiesiogine prasme rezkite i akis, bet nepamirskite sypsotis. Nelaikykite to skausmo, kuri suteikia liezuvautojai. Nepasiduokite. Gal mamytes tures kitu pasiulymu. Beje, kita savaite keliausiu i ivaikintoju kursus. Esu isivaikinusi mergaite.
Kad globoju svetimiems niekada nesakau. Aplinkiniai , draugai, giminės (ne visi) žino.
Bet nervindavo viena auklėtoja, kai pradėdavo garsiai prie kitų grupės vaikų tėvų reikšti mintis, oi koks sunkus charakteris, kaip susitvarkysit, matyt genai, oi kaip puošiat, kai pasiėmėt tokia apskurus buvo , nutriušus visa, nu šitas tai nervindavo. Kartą taip griežtokai pasakiau, kad man nesvarbu kokia ji buvo,aš jau viską pamiršau, ji man visokia graži ir anksčiau ir dabar.
Tačiau lediete gal tu per daug skausmingai reguoji.Žinok žmonių tokia jau prigimtis,kalbėti ir apkalbėti tuos kurie kažką nestandartinio padaro. Ir juos teisti jie moka, va palaikyti dažniausiai pamiršta.
Mane tai dažniau palaiko, galima sakyti tik keletą replikų esu išgirdusi, bet tie žmonės buvo svetimi, todėl man tas pats ką jie mano.
Bet nervindavo viena auklėtoja, kai pradėdavo garsiai prie kitų grupės vaikų tėvų reikšti mintis, oi koks sunkus charakteris, kaip susitvarkysit, matyt genai, oi kaip puošiat, kai pasiėmėt tokia apskurus buvo , nutriušus visa, nu šitas tai nervindavo. Kartą taip griežtokai pasakiau, kad man nesvarbu kokia ji buvo,aš jau viską pamiršau, ji man visokia graži ir anksčiau ir dabar.
Tačiau lediete gal tu per daug skausmingai reguoji.Žinok žmonių tokia jau prigimtis,kalbėti ir apkalbėti tuos kurie kažką nestandartinio padaro. Ir juos teisti jie moka, va palaikyti dažniausiai pamiršta.
Mane tai dažniau palaiko, galima sakyti tik keletą replikų esu išgirdusi, bet tie žmonės buvo svetimi, todėl man tas pats ką jie mano.
QUOTE(Pippi @ 2007 06 06, 12:57)
Jamaika, kalba eina ne apie įvaikinimo kaip fakto slėpimą, o apie tai, kad skalambijama visur ir visiems - reikia to ar nereikia. Tai yra mano reikalas ir aš visai nenoriu to aptarinėti su bet kuo. O tas šešiametis vaikelis ir jo žodžiai - tai tik atspindys kaip apie mergaitę kalbama namie ("iš vaiknamio" - juk galima ir gražesnių žodžių parinkti, tiesa?). Aš nenoriu, kad mano paaugusi mergaitė dėl tokio požiūrio kentėtų mokykloje ar draugų būryje. Juk mūsų visuomenėje daug nepakančių žmonių. Jei ką nors ne taip padarys - tuoj bus pripaišyti "genai", nors biologiniam vaikui tai būtų "nurašoma" kaip išdykavimas. Todėl ir kovoju su saviškiais kaip pamišusi, kad mažiau visiems aiškintų (deja, nelabai sėkmingai )
)
Butent ta ir norejau pasakyti.
Zinoma tas sesemetis berniukas ne pats tokius dalykus sugalvoja, o is savo tevu girdi. Tai ir skaudziausia, kad is suaugusiuju lupu iseina tokie zodziai kaip is vaiknamio
As tikrai nesigedinu, kad mano dukryte is kudikiu namuku, tikrai ne. Ji yra nepaprasta mergyte.Ji yra musu laimes angeliukas, kuria mylim is visos sirdies, todel ir skaudu, kad apie ja zmones taip kalba. Prisipazinsiu-net slapciausiose svajonese nesvajojau, kad mano dukyte bus tokia...Oi kaip as ja myliu
Papildyta:
QUOTE(laureta @ 2007 06 06, 14:12)
LEDIETE, tai baisu, kad mazi vaikai tokius dalykus sako, deja, sutik su manimi, jie tikrai nekalti. Suaugusieji kalbasi prie ju arba jiems sako. O vaikai kalba taip, kaip girdi is suaugusiuju. Bet ir zodisdis "vaiknamis". Nieko sau. Manau moteriskei reiketu gerbti kito zmogaus nuomone. LEDIETE, pasakykite kuom skiriasi vaikas is vaiku namu ir vaikas gyvenantis seimoje. Visi jie pagimdyti moteru. Tik vienus motinos augina, o kitus gegutes pameta. O kur yra vaiko kalte? Jeigu gyvenime negali pati ar vyras tureti biologiniu vaiku, tai yra sveikintina kad paemete is vaiku namu, o negyvenate sau. Juk savo siluma dalinate. O kad aplinkiniams yra plakama liezuviais ir pletkina, siuo metu galeciau pasakyti tiek, netylekite. Bukite stiprti ir tiesiogine prasme rezkite i akis, bet nepamirskite sypsotis. Nelaikykite to skausmo, kuri suteikia liezuvautojai. Nepasiduokite. Gal mamytes tures kitu pasiulymu. Beje, kita savaite keliausiu i ivaikintoju kursus. Esu isivaikinusi mergaite.
As tikrai sutinku, kad nesiskiria vaikiukai ar jie ivaikinti ar gime seimoje. Gal tik tie kurie isivaikino labiau lauke savo pasiklydusio mazucio uz tas seimas, kuriose viskas naturaliai gaunasi. Mes apie savo mazyle penkis metus galvojome. Ji yra, nes mes ja issvajojome...
QUOTE(lediete @ 2007 06 06, 14:47)
Ji yra, nes mes ja issvajojome...
Labai gražūs žodžiai...net ašara ištryško....Aš jau svajoju... jau seniai...nuo vaikystės svajoju...ateis laikas ir aš išsvajosiu
QUOTE(Pippi @ 2007 06 06, 12:57)
Aš nenoriu, kad mano paaugusi mergaitė dėl tokio požiūrio kentėtų mokykloje ar draugų būryje. Juk mūsų visuomenėje daug nepakančių žmonių. Jei ką nors ne taip padarys - tuoj bus pripaišyti "genai", nors biologiniam vaikui tai būtų "nurašoma" kaip išdykavimas. Todėl ir kovoju su saviškiais kaip pamišusi, kad mažiau visiems aiškintų (deja, nelabai sėkmingai )
)o aš manau, kad jau imant į savo šeimą vaikelį, reikia pasiruošti visuomenės ir net artimųjų nepritarimui, neigiamam požiūriui, apkalboms ir t.t.. Tiesiog nusiteikti, kad taip bus ir pasiruošti atsakymus. Gal jums praverstų pasikonsultuoti su šios srities psichologu. Taip pat reikės paruošti tam ir vaiką, kai jis paaugs. Mano nuomone, geriausia nedaryti jokios paslapties, nediskutuoti, kaip kad čia jau patarėte, ir daug ką praleisti pro ausis.
O su artimaisiais geriau nekovoti. Stengtis neimti į širdį jų nesupratimo, arba kaip kažkas gerai parašė, kad jei brangi draugystė - gerbkite mano sprendimą - labai geras paaiškinimas
.Mes globojame mergytę, ir niekaip nepavyktų nuslėpti, kad ji negimė mūsų šeimoje, nes jos bruožai tą išduoda. Be to, jos tautybė yra labai nemylima mūsų visuomenės. Taigi teko apsišarvuoti kantrybe nuo pat pirmos dienos. Bet sunkiausia bus, aš manau, kai ji eis į darželį, mokyklą. Labai gaila, kad pas mus dirba daug netolerantiškų ir netaktiškų pedagogų
. Belieka viltis, kad tie, pas kuriuos paklius mūsų vaikai - tokie nebus 
QUOTE(Jurga @ 2007 06 07, 10:45)
o aš manau, kad jau imant į savo šeimą vaikelį, reikia pasiruošti visuomenės ir net artimųjų nepritarimui, neigiamam požiūriui, apkalboms ir t.t.. Tiesiog nusiteikti, kad taip bus ir pasiruošti atsakymus. Gal jums praverstų pasikonsultuoti su šios srities psichologu. Taip pat reikės paruošti tam ir vaiką, kai jis paaugs. Mano nuomone, geriausia nedaryti jokios paslapties, nediskutuoti, kaip kad čia jau patarėte, ir daug ką praleisti pro ausis.
O su artimaisiais geriau nekovoti. Stengtis neimti į širdį jų nesupratimo, arba kaip kažkas gerai parašė, kad jei brangi draugystė - gerbkite mano sprendimą - labai geras paaiškinimas .
O su artimaisiais geriau nekovoti. Stengtis neimti į širdį jų nesupratimo, arba kaip kažkas gerai parašė, kad jei brangi draugystė - gerbkite mano sprendimą - labai geras paaiškinimas
.
Apie ką jūs kalbate? Koks paslapties darymas? Mano vaikas puikiai žino, kad yra įvaikintas, iš šeimos ir draugų sulaukėme tik palaikymo, o visokie ten pokalbiai su psichologais (bei specialiūs kursai) buvo privalomi ir atlikti dar prieš įvaikinimą.Turbūt šiek tiek neatidžiai skaitėte mūsų postus
Čia diskutuojame apie pernelyg palaidą giminaičių liežuvį, kuomet įvaikinimas padaromas kažkokia sensacija, apie kurią reikia visiems pliurpti - ir visai nesvarbu, ar tie žmonės mus pažįsta, ar nė karto akyse nematė. Jei galiu savo vaiką apsaugoti nuo papildomų pergyvenimų - kodėl to nepadarius? Kažkurioje šio forumo temoje apie mokyklas skaičiau, kaip viena mamytė guodėsi, jog jos pirmokė duktė draugauja ir sėdi viename suole su mergaite iš globos namų (nežinau ar ji įvaikinta, ar globojama). Mamytė nebuvo patenkinta šių mergaičių draugyste dar kai jos lankė darželį, tačiau kai susėdo į vieną suolą, nebeišlaikė ir paprašė mokytojos jas išskirti. Tai mokytoja tos mamytės dukrą pasodino su kita mergaite iš globos namų. Tai mamytė ir prašė forumiečių patarimo ką daryti, nes bloga įtaka, blogi genai ir pan. Ar tai nėra pakankama priežastis mokykloje, jei tik nėra reikalo, nesakyti apie įvaikinimą? Juk tokia mamytė - anaiptol ne išimtis mūsų visuomenėje. O jei giminaičiai ir toliau pliurps visiems kam netingi - tai netruks ir mokyklą pasiekti, juk visi gyvename giminaičių ir pažįstamų krašte.
paskaiciau paskutines jusu mintis... mes taip pat nezadam slepti, kad ivaikinsime vaikeli, bet taip pat nepulsiu to skelbti visiems o ir nenoreciau, kad gimines ar draugai eitu visiems is eiles ir pasakotu. Kaip jau kuri minejot, tai tik del vaiko geroves. Nebutina s9 vandenims nuo kisieliaus eiti ir pliurpti nezinant situaciju, kad "va tie anaip ar anaip padare...".
Ir labai sutinku su Pippi issakytom mintim
Ir labai sutinku su Pippi issakytom mintim
