QUOTE(sri lanka @ 2010 06 02, 09:31)
taip,visi gyvena savo gyvenima,bet jau "liudna"jusu zinutese
neliudekit,as kazkaip nusiteikus ir "tokiems" gyvenimo atvejams:jei mergaites paauge uzsimanys iseiti ir pvz.gyventi su mama,stengsiuosi nesigrauzti.
neverta greziotis,gal kartais geriau tiesiog "zinoti",kad smurto ir bado vaikas nepatyre,kad buvo myluojamas,kad buvo mokomas...sunku aisku suprasti,bet kartais ir bio vaikai "atsala"nuo tevu.
nezinau jusu "gyvenimo istorijos",tai gal ir ne itema cia...
p.s.o jums nekyla mintis priglausti dar ka nors?!as cia vis kabinejuosi,bet manau neesat"pikta"
,tai negausiu
Atsiprašau, kad tik dabar rašau komentarą. Jei ir ne jums, tai kažkam, o greičiausiai - tai pačiai sau. Tiesiog nebeeinu į įvaikinimo temą, turbūt jaučiuos išsisakius, gal nematau prasmės murkdytis tame pačiame vandenyje. Sakoma, kad stovintis vanduo genda, gal tai būtų koks nors pamatas tam, kad labai retai užeinu čia.
Manau, kad tikrai nesu pikta. Sakyti man galima viską.
Matot, mano žinutės tikrai nėra liūdnos. Jos tik taip atrodo, nes gal neįvynioju žodžių į vatą. Netgi bendravimas forume mane to mokė.
Priglausti dar kažką minčių niekad neatsisakau. Bet norint pasirūpinti kažkuo, reikia gebėti pasirūpinti pačiu savimi. Čia taip abstrakčiai rašau, iš socialinės pusės. Šiaip manau, kad vis tik meilė yra svarbiausia. Bet norint padėti kitam, reikia nekenkti ir sau. Kitaip neįmanoma. Man taip atrodo.
Rašot, kad stengsitės nesigraužti. Stengtis ir patirti - du labai skirtingi dalykai. Nors pastangos duoda itin gerų rezultatų. Jei tikrai stengsitės - taip ir darykit. Manau, kad tai padeda pačiam žmogui.
Smurtas ir badas labai blogai. bet manau, kad tai išimtiniai atvejai. Na, gal mano patyrime jie labai reti pasirodė. Dažniausia tuo tik dangstomasi. Nusipiešiant sau teisuolio kaukę, o kitam uždedant blogiečio. Aš va tokia gera mama, o ta ana buvo tiesiog siaubūnė... Mano mergaitės motina nebuvo siaubūnė, nors ko gera, ją galima pavadinti alkoholike. Jos jau nebėra. O manyje liko begalė minčių. O ir dukrai nėra lengva, nors ji daug ką neigia. Bet neigimas nėra tiesa ir tai yra visiems aišku.
QUOTE(Sunute @ 2010 06 02, 21:28)
Sveikutė, Paragintoji,
Neprapuls tai, ką "įsūdei". Svarbu, kad dukra tik "neapsidaužytų" labai smarkiai. Mūsų tetos įdukterė pasiautėjo iki dugno (gėrimas iki langų valiklio, valkatavimas iki konteinerinio lygio), lipa dabar, sunkiai, bet į viršų. Suradau aš jai gimines. Pabendravo, pasibaigė euforija - svetimi žmonės (gal kitaip būna, jei ryšys augant nėra visiškai nutrūkęs). Dabar pradeda vertinti ryšį su mumis, tas vertybes, kurios buvo "sūdomos" į ją (jos įmotę neperseniausiai palaidojom). Gaila prarasto laiko, sunku taikytis prie gyvenimo, vytis, kas prarasta. Esminis pokytis - tai ypatingas santykių su mumis branginimas, ko ir paauglystėje (natūralu) ir vėliau iki paskutinių metų nebuvo...
Sveikutė, Sūnute
Gerai, kad lipa į viršų. Bet būna visaip. Nežinau ar verta gailėtis prarasto laiko, nes niekada nežinai, kas iš tikrųjų yra prarandama. Ryšį visuomet galima atnaujinti, netgi jį sukurti ir išauginti. Tam turbūt reikia tam tikrų asmeninių savybių. Aš tik svarstau ar jų galima išmokti ar tai yra duotybė...