QUOTE(viltea @ 2008 05 08, 11:40)
Aš visdėlto esu darželio šalininkė. Mano sūnulis labai bendraujantis vaikas.
Jam reikia kitų vaikų kompanijos. Šiuo metu būna pas auklytę (auklytė turi ir savo vaikutį) jie labai šauniai leidžia laiką ir šiaip jam ten patinka. o nuo rugsėjo eis į darželį.
Ateina laikas ir visi vaikai parodo, kad nebenori žįsti krūties, čiulpti čiulptuko, atsisako sauskelnių ir pan. Taip, vieni vaikai anksčiau, kiti vėliau parodo, kad jiems jau laikas "išeiti į pasaulį"... Vienas vaikas dvejų metų jau rodo norą bendrauti su vaikais, kitam vaikui nereikia bendraamžių iki pat ketverių
QUOTE(ilmantina @ 2008 05 11, 11:07)
Na,manau, mūsuose taip pat nėra jau taip blogai.Baigiasė tie tarybiniai laikai,kai pačiai auklėtojai buvo suteikta teisė tyčiotis ar kitaip įžeidinėti vaikus.
Po mėnesio laiko darželyje pastebėjau ypatingą savo vaiko progresą ir tobulėjimą.
Vaiko priežiūra ir požiūris į jį priklauso nuo auklėtojos "aš"- jos asmenybės,Ir tikrai daugelis auklėtojų stengiasi dėl vaikų ir dėl savo darbo. Juk kiekvienas žmogus,jeigu dirba nemylimą darbą - niekada nepadarys jo gerai

ar tai darbas su vaikais ar darbas su popieriais
Labai sutinku

Kaip vaikas jausis darželyje labai priklauso nuo auklėtojos. Kita vertus, kai vaikas būna namie, atsakomybė krenta ant tėvų galvų. Jei vaikas skundžiasi, kad namie nuobodu, gal su juo tiesiog niekas neužsiima.
Jei tavo namuose nėra katės. TAI KĄ TU MYLI?