QUOTE(Beigbeder @ 2007 06 18, 14:39)
Mano giliu isitikinimu zmogus negali gyvenime pasikeisti kardinaliai. Jau daugelyje temu pridiskutuota, kad zmogaus/vyro neperauklesi - nereik to tiketis. Ir kenteti nereikia. Gerai sakai, kad gyvenimas duotas vienas ir norisi nugyvent ji kaip galima geriau...
Tik nematau tada skirtumo: kodel issiskirti susituokus ir issiskirti gyvenant nesusituokus - yra ne tas pats? Ir vienu ir kitu atveju - skyrybos su buvusiu mylimu zmogum. Ir susituokus gali zmogaus nepazinti iki galo ir susimetus nepazisti per diena...
Ka tada duoda tas "pagyvenimas" kartu?
Gilus isitikinimai ne visada atitinka realybe, gyvenimas kartais pateikia netiketu staigmenu, beto is kur atejo tas isitikinimas? Is savo patyrimo? Jei tau nepasitaike sutikti tokiu zmoniu, kurie laikui begant pasikeite kardinaliai, tai nereiskia, kad tokiu nera. As savo ex-vyro nebandziau nei aukleti nei pakeisti, man jis patiko toks, koks buvo kol mes draugavome ir tekedama neturejau nei noro nei iliuziju kazka jame pakeisti. Jei jis butu toks ir islikes dabar turbut tebebuciau laimingai istekejusi.
Pagyvenimas kartu duoda tai, kad nepavykus galima tiesiog pasukti skirtingais keliais ir nereikia tampytis po teismus (mano skyrybu procesas uztruko 2 metus), be to, kai sutikau savo dabartini vyra, labai gailejausi kad jau buvau karta istekejusi, nes jis dar nebuvo vedes ir zinau kad jam skaudejo sirdi zinant, kad jis mano antrasis vyras, laimei meile, supratimas, artumas, dvasios giminyste buvo stipresne uz ta skauduli ir jis ta karteli nurijo...be to antrojo vyro tevai labai, labai ilga laiko tarpa i mane ziurejo atsargiai, o anyta dar ir dabar saltai su manim elgiasi ir manau, kad tam itakos taipogi turi tai, jog as jau buvau karta istekejus.
Be abejo, tiek skiriantis su vyru tiek skiriantis su draugu, su kuriuo gyveni, yra skaudu, bet skausmas praeina, ypac jei pavyksta veliau sutikti sau skirta zmogu, o faktas kad kazkada jau buvau istekejusi is issiskyriau, man iki siolei neduoda ramybes, nes santuoka man labai svarbus dalykas. As net daznai pamastau, ar reikes busimiems vaikams kadanors prisipazinti, jog ju tevelis man antras sutuoktinis...net nezinau.
Aisku santuoka ne preke ir jai garantiju niekas nedalina, niekada nezinai kaip pasisuks gyvenimas, taciau tikiu kad si (antroji) santuoka bus laiminga, nes mes kartu perejome ugni, vandeni, isgyvenome ivairias situacijas ir per jas sustiprejome. Per tuos kartu nugyventus metus mes labai gerai vienas kita pazinome, tapome sielos draugais. Ta diena kai tuokemes, nei viena mano kuno lastele nedvejojio del sio zingsnio....
P.S. taciau NETURIU NIEKO PRIES PRIES BESITUOKIANCIUS, KURIE PRIES VESTUVES NEGYVENO KARTU, kiekvienam savas kelias ir sava laime, vienodu laimes receptu nera ir negalima sakyti, kad kazkuris is siu 2 budu (t.y. gyventi ar negyventi kartu pries vestuves) yra kazkuo geresnis. Abu budai yra geri, jei jie veda prie gero REZULTATO, t.y. sekmingos santuokos, kurios visoms ir linkiu.