QUOTE(Una Li @ 2007 06 30, 08:39)
tikrai ne todėl, kad neturėjau galimybių "pagyvent"
QUOTE(remisita @ 2007 06 30, 14:32)
Pati pasakei. kad neturejai galimybes pagyventi kartu. Antras dalykas kiekvienas su Dievu bendrauja savaip ir tam NERA JOKIU TAISYKLIU.

Man kvaila kai zmogus taip stipriai pasineres i tikejima, kad nemato kitu nuomoniu ir negirdi kas kalbama siuolaikineje baznycioje. Zmogus turi progresuoti, o ne gyventi pagal prosenelius.
Ką čia bekalbėt apie kontekstą, jei ir teksto perskaityt nesugebi

. Deja, turiu tave nuliūdint, bendravimas su Dievu prasideda būtent nuo taisyklių (tikiuosi, esi girdėjus apie dekalogą?).Šiuolaikinių bažnyčių yra daug, prisipažįstu, kad tikrai nežinau, ką jos visos kalba, o va, ką sako katalikų bažnyčia - šiek tiek žinau.
Nesu tikra, kad proseneliai buvo už mus nelaimingesni - bent jau tiek nesižudė ir depresijom nesirgo.
QUOTE(Apuokas @ 2007 06 30, 15:13)
Jeigu taip galvočiau, tai netekėčiau nė kartelio

Kam man tokia rizika?
Užjaučiu

, bet netikiu, kad apseini be rizikos tokiame sudėtingame procese, kaip gyvenimas

.
QUOTE(remisita @ 2007 06 30, 19:30)
Čia ne Unos Li vertybės, kiekvienas nori tikėti ir pasitikėti savo žmogumi, ir skyrybų atveju jaučiasi šlykščiai išduotas. Be to gyvenime būna ne tik skyrybos, kartais tenka patirti ir laidotuves, todėl niekas nėra tikras, kad savo sutuoktinį turės amžinai. Ir į depresijas skyrybų atveju puola ne kai kurie, o dauguma (bent jau iš mano pažįstamų tarpo), net ir tuo atveju, jei tai buvo antra santuoka ir antros skyrybos. Visi mes ilgimės tobulybės, bet jei "vynuogės rūgščios", ką jau čia bepadarysi....