QUOTE(remisita @ 2007 07 03, 03:53)
prasyciau pirmiausia "NEVARYTI" i pievas,ok?tikintis zmogus kaip tu pirmiausia neizeidineja kito 

Atsiprašau, jei įžeidžiau. Man tiesiog skaudu matyti, kad moterys taip lengvai pasiduoda įtikinamos, kad joms nėra geresnės išeities, kaip pagyvenimas be jokių įsipareigojimų, kad svarbiausia pažinti žmogų buityje.Tos buities nėra tiek daug (nebent ketinate būti namų šeimininkėmis, kuo labai abejoju), daug svarbiau, anot Egziupery, žiūrėti viena kryptimi, o ne vienas į kitą.
Bet kokiu atveju, linkiu visoms sėkmės jūsų santuokose.
Papildyta:
QUOTE(Apuokas @ 2007 07 03, 10:21)
Skyrybos galimos ir nesant išdavystėms.
Aš nelinkusi pasitikėti tuo ko nežinau. Suprantu kas yra žmogus, kas yra dviejų žmonių gyvenimas ir neiškeliu santuokos aukščiau virš savo gyvenimo. Gimiau viena, mirsiu- viena. O jis mano gyvenimo palydovas kol abiems mums gera. Suprantu, kad bet kurią dieną galiu likti viena ir jis supranta gyvenimą taip pat.
Aš nelinkusi pasitikėti tuo ko nežinau. Suprantu kas yra žmogus, kas yra dviejų žmonių gyvenimas ir neiškeliu santuokos aukščiau virš savo gyvenimo. Gimiau viena, mirsiu- viena. O jis mano gyvenimo palydovas kol abiems mums gera. Suprantu, kad bet kurią dieną galiu likti viena ir jis supranta gyvenimą taip pat.
Visiškai pritariu, kad santuoka nėra aukščiau gyvenimo, ir jei gyvenimas santuokoje nepakeliamas, gręsia vaikų pilnaverčiam asmenybių vystymuisi, atsiskyrimas yra geresnė išeitis. Tuo labiau nepripažįstu būtinybės visiems gyventi poromis, yra žmonių, kurie gimę gyventi po vieną. Bet norėčiau, kad, man tapus narkomane ar alkoholike, vyras iš visų jėgų stengtųsi mane ištraukti, o ne skubėtų pasiplauti. Šeimoje rizikos neišvengsi. Nė viena nesam tikra, kad mūsų vaikai netaps priklausomi nuo lošimų, alkoholio, narkotikų. Žmogžudžiai taip pat motinų vaikai. Ar tuomet ir jų atsižadėsime, idant neapsunkintume savo gyvenimo?Ir kada gyvenimas vertingas - kai gyvename kaip mums gera, ar kai dalinamės juo su kitais?