QUOTE(jurg_ita @ 2007 04 18, 17:58)
Tai dar ne garantija! Labai gerai pažįstu vienos poros, kurie tuokėsi abu! būdami skaistūs, atstovą... Iki vestuvių draugavo 11 mėnesių, atrodo pakankamas laiko tarpas... Santuoka tetruko 5 metus... nors paskutinių trejų santuokos metų abiejų teigimu galima ir neįskaičiuoti...
O aš manau, kad dviejų žmonių santykiuose nereikia jokio dirbtinumo! Pavyzdžiui, aš su savuoju apsigyvenau kartu nes kitaip paprasčiausiai nebegalėjau! Kai kas vakarą Jis ruošdavosi išeiti ar parlydėti mane namo... sunku aprašyti tą jausmą... net dabar, kai vakarop pasako žodį einu man širdelė suvirpa, o rankos pačios tiesiasi apkabinti ir nepaleisti... Net, jei eina į virtuvę pavalgyti...
Ir nerūpėjo man nei vestuvės, nei žiedeliai, nei rūtelės...
Aš tik norėjau būti su savo žmogumi!
Mes širdyse jau seniai vienas kitam vyras ir žmona, o per mūsų vestuves mes tiesiog paskelbsim šią žinią visam pasauliui!
Ir visai nesijaučiu šiokia tokia ar anokia, kad nekūriau jokių kliūčių mūsų jausmams!
čia mes ne apie garantijas kalbam
garantijos nėra nei vienu atveju
, čia tik mums bandoma įrodyt, beje ir tau bus kokios mes nedoros ir beviltiškos, kad neturėjom tiek išdidumo ir nepalaukėm kol mus į zaksą nuves, o sutikom gyvent šiaip kartu, kad patogiau palikt būtų
čia jau prisipažįstu buvo sarkazmas
Papildyta:
QUOTE(Kori @ 2007 04 18, 18:04)
na va, dabar jau ir į diskusiją darosi panašu
Tai pasisakysiu ir aš dabar savo nuomonę, nebijodama, kad suvalgys mane kas nors
Bendra gyvenimą su vyru pradėjom tik po santuokos, abu atsinešėm skaistybę, nes tai buvo mums priimtina. Dabar kodėl: Todėl, kad:
1. Manau, kad jausčiausi nejaukiai prieš savo vyrą, jei būčiau permiegojusi su visais ar dalim bičų, buvusių iki jo. Lygiai taip pat, jei žinočiau, kad jis miegojo su savo buvusiom panelėm. Mums buvo svarbu, kad vienas kitam buvom ir esam vieninteliai, labai stengiamės, kad ir toliau taip būtų
2. Jei gyvenčiau su savo vyru nesusituokus, tai turėčiau tam tikrą galimybę, pabėgt, jei kartais smarkiai susikirstume. Tai lengviausias kelias problemų sprendime. Tačiau dabar abu žinome, kad jau prisiekėm vienas kitam ir Dievui, taigi reik iš kiekvienos, net ir beviltiškiausios, padėties suktis be skyrybų, ieškoti problemų sprendimo būdų, kurie leistu kuo toliau tuo labiau vienas kitą mylėt.
NB: nesiginčyju, kad yra problemų, kurias panaikina tik skyrybos (smurtas, išnaudojimas, prievarta etc.).
Tokie buvo mano argumentai SAU, kodėl rinkausi skaistybę iki santuokos. Dalinuosi su jumis ne tam, kad juos pritaikytumėte sau, o tik vardan diskusijos
Na, kad būtų pozicija ir opozicija, o ne vien bendraminčių susitikimas
Ai, tiesa, mūsų santuokai dar nėra net 3 metų, taigi nesu santuokų vilkė
Ačiū už dėmesį
linkiu, kad visoms nuosavi vyrai šiandien parneštų gėlių, saldainių ar šiaip kaip kitaip pamalonintų
gerbiu ir žavuis ir iš visos širdies linkiu laimės ir nugalėt visus sunkumus. Nu man kažin ar saldainių parneš
žino, kad dieta man, ir saldainius nelabai mėgstu, va gėlę kokią pasodint kieme galėtų
Vat, kad pabėgt galvojai, kad bus lenviau, tai žinok tikrai ne, niekas nepasikeitė nei kai gyvenom nesusituokę, nei susituokus, bet matyt mes kažkokie išskirtiniai buvom
ne taip tą gyvenimą nesusituokus pasirodo supratom
Tuokiausiu nepradraugavus metus, bet toli gražu ne iš aistros ir ne iš reikalo. Laiko tarpas neparodo, kaip pažįsti tą žmogų. Vieni per metus gali 2 kart susitikt, o kiti per 6 mėn. gali kožną dieną matytis. Manau svarbiau santykis tarp žmonių.
ir aš nepritariu, negyvenčiau su tokiu žmogum nei už ką, mes pavyzdžiui butą pirkom bendrai, t.y. buvom bendrasavininkais ir skyrybų atveju būtų tekę dalintis 
