O gyventi kartu be santuokos man neatrodo nei baisu nei labai šaunu. Taip yra. Tik galbūt tai skaudina kitokių įsitikinimų žmones. Bet jeigu tos poros niekam netrukdo, gal nesinervinkite labai dėl jų. Nei santuokų rūmai, nei bažnyčia nesutvirtina dviejų žmonių sąjungos (teisiškai - taip). Juk skiriasi ir bažnyčioje susituokę, ir "susimetėliai". Šeima yra visai kas kita nei vestuvinės nuotraukos...
Įsikišiu ir aš. Gyvenau su vyru iki susituokiant (nesakau "vestuvių", nes mes tik popieriukus pasirašėm, tikrosios vestuvės vyksta dar ir dabar
) gal 1,5 metų, po to nuėjom į santuokų rūmus ir toliau gyvenam. Nepasikeitė visiškai niekas. Visiškai. Tik mano pavardė.
O gyventi kartu be santuokos man neatrodo nei baisu nei labai šaunu. Taip yra. Tik galbūt tai skaudina kitokių įsitikinimų žmones. Bet jeigu tos poros niekam netrukdo, gal nesinervinkite labai dėl jų. Nei santuokų rūmai, nei bažnyčia nesutvirtina dviejų žmonių sąjungos (teisiškai - taip). Juk skiriasi ir bažnyčioje susituokę, ir "susimetėliai". Šeima yra visai kas kita nei vestuvinės nuotraukos...
O gyventi kartu be santuokos man neatrodo nei baisu nei labai šaunu. Taip yra. Tik galbūt tai skaudina kitokių įsitikinimų žmones. Bet jeigu tos poros niekam netrukdo, gal nesinervinkite labai dėl jų. Nei santuokų rūmai, nei bažnyčia nesutvirtina dviejų žmonių sąjungos (teisiškai - taip). Juk skiriasi ir bažnyčioje susituokę, ir "susimetėliai". Šeima yra visai kas kita nei vestuvinės nuotraukos...
QUOTE(Apuokas @ 2007 04 19, 10:35)
Nu sunku man suprasti tokio ilgumo sakinį... Pradžioje atrodo, kad dabar susituokę, mes pradėsim viską nuo pradžių
Iki šiol galėjome pabėgti nuo abejonių o dabar jos neišvengiamos. Bet sakinio gale visai pasimečiau
Na, Apuokėli, apie tavo nuovokumą buvau geresnės nuomonės
QUOTE(Una Li @ 2007 04 19, 15:30)
Tai Smalsutė ir tokių yra parašiusi?
QUOTE(Apuokas @ 2007 04 19, 16:35)
Ne Smalsutė (nors tikiu, kad galėtų
QUOTE(Una Li @ 2007 04 19, 18:30)
Aš pasakas tik skaitau
QUOTE(Apuokas @ 2007 04 19, 09:35)
Nu sunku man suprasti tokio ilgumo sakinį... Pradžioje atrodo, kad dabar susituokę, mes pradėsim viską nuo pradžių
Iki šiol galėjome pabėgti nuo abejonių o dabar jos neišvengiamos. Bet sakinio gale visai pasimečiau
Ar manai, kad nesusituokusi su savo vyru negalėtum jo mylėti taip kaip myli dabar? Aš pvz tikrai nesitikiu, kad susituokus man bus geriau gyventi. MAno gyvenimas tekės įprasta vaga.
Ar manai, kad nesusituokusi su savo vyru negalėtum jo mylėti taip kaip myli dabar? Aš pvz tikrai nesitikiu, kad susituokus man bus geriau gyventi. MAno gyvenimas tekės įprasta vaga.
Aš nekalbu apie 8 ar 10 metų gyvenimo susimetus - kaip iki to prieinama, galiu tik prisijungti prie Zmogiux klausimo, į kurį atsakymo arba "vistiek nesuprasiu", arba labai nelengva matyt jį suformuluoti. 8 metai neatsiranda prieš tai nebuvus vieneriems, keliems mėnesiams, kelioms dienoms. Aš kalbu apie tą situaciją, kai žmogus apsisprendžia gyventi vienaip ar kitaip - motyvus, abejones, pasekmes. Būtų keista, jei per 8 m. nebūtum nieko pamiršus.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 19, 19:22)
Aš kalbu apie tą situaciją, kai žmogus apsisprendžia gyventi vienaip ar kitaip - motyvus, abejones, pasekmes.
Supratau
Man atrodo visas skirtumas yra tame, kad aš nevertinu santuokos, susirašymo taip kaip tu. Ėjau gyventi apakusi iš meilės. Nors tai atsitiko po daugiau negu metų draugystės. Tikrai nemaniau, kad pabandysiu ir jeigu nepatiks- skirsiuos. Tokio jausmo iš vis nebuvo- taip kaip nebūna ir besituokiantiems. Sukurti šeimą mums niekada nereiškė susituokti. Nu nežinau kaip ir kodėl- tiesiog tokie jausmai ir tiek
QUOTE(Apuokas @ 2007 04 19, 19:28)
Sukurti šeimą mums niekada nereiškė susituokti. Nu nežinau kaip ir kodėl- tiesiog tokie jausmai ir tiek 
Va čia tai keista
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 20, 12:38)
Va čia tai keista
, nes juk mūsų tėvų kartoje gyvenimas kartu nesusituokus buvo retenybė, tai bent jau vaikystėje šeima turėjo atrodyti neatsiejama nuo santuokos.
Nelabai prisimenu, bet manau, kad svajojau apie vestuves
Na ir kas, kad keista- juk niekas nepasakys, kad mes ne šeima.
Draugavom 2 metus, po to nusprendeme kartu gyventi ir gyvenome 3 metus, po nusprendem susirasyt. Dabar pati pradejau galvoti, kazin kokie musu motyvai buvo pradet gyvent kartu
Norejosi turbut kazko artimo salia, musu abieju tevai mire, kito gyvena toli. Dar viena priezastis, kad vienas is musu turejo buta, kitas nuomotis turejo, tai vat nusprendem viska kartu daryt.Santuoka galvojom, kad bus tada kai bus pinigu. Bet pinigu kadangi taip ir neatsirado per daug, tai po triju metu nusprendem netempt gumos ir susirasyt. Dabar galiu pasakyt, kad tikra laime atejo tik iteisinus santykius. Kvailai gal skamba, gal sutapimas cia toks, bet tikrai laimingi pasijutom tik apsivede
Pajutom didesni artuma vienas kitam, gilesne pagarba, net nezinau kaip ta jausma tiksliai apibudint. Bet nesigailiu ir kad gyvenom kartu, turiu su kuo palygint
Negaleciau musu atvejo pavadinti bandymu, tiesiog taip naturaliai isejo ir tiek. O ir vedybom artimieji tikrai nebutu tada pritare





