Jeigu žmogus peržengė tą barjerą, peržengs ir dar kartą...Ir gyvenant toliau su tokiu žmogum, ir pati daaaug lengviau sulaužyčiau tą barjerą, nes jau kaip ir neliktų ko brangint, jokios ištikimybės, juolab kad aplinkui tikrai daug pagundų- daug gražių moterų ir nerealių vyrų (tik jau nesakykit kad moterys labiau ištikimos negu vyrai
Atleist tai gal ir galima- bet ar toliau galėsi normaliai gyventi su tuo žmogum- abejoju...
Jeigu žmogus peržengė tą barjerą, peržengs ir dar kartą...Ir gyvenant toliau su tokiu žmogum, ir pati daaaug lengviau sulaužyčiau tą barjerą, nes jau kaip ir neliktų ko brangint, jokios ištikimybės, juolab kad aplinkui tikrai daug pagundų- daug gražių moterų ir nerealių vyrų (tik jau nesakykit kad moterys labiau ištikimos negu vyrai
) ..Ir kas iš to išeitų: "darni" šeimynėlė kai vyras ir žmonelė abu keičia meilužius kaip kojines ir mėgaujasi seksu kažkur outside...Ar tai normalu??? Spręst tik jums
Bent jau man nelabai...
Jeigu žmogus peržengė tą barjerą, peržengs ir dar kartą...Ir gyvenant toliau su tokiu žmogum, ir pati daaaug lengviau sulaužyčiau tą barjerą, nes jau kaip ir neliktų ko brangint, jokios ištikimybės, juolab kad aplinkui tikrai daug pagundų- daug gražių moterų ir nerealių vyrų (tik jau nesakykit kad moterys labiau ištikimos negu vyrai
Atleisciau. Anksciau maniau, kad to atleisti neimanoma, bet kuo toliau, tuo labiau isitikinu, kad kai myli zmogu, gali ir atleisti. Aisku, kad pasitikejimo nebeliktu, butu sunku ji atstatyti, bet jeigu zmogus reikalingas, tai ir atleidi. Pati nuejau "na lieva",ir man buvo atleista, taciau vis tiek seimos neliko,vyskta skyrybos mano inicaityva.
Prabalsavau, kad neatleisciau, bet kaip ten butu realybeje - velnias zino...
Manau man tai būtų paskutinis lašas.
Dar ankščiau kažkaip galvojau, kad atleisčiau, bet dabar
ir tikrai nieko neklausyčiau.
Dar ankščiau kažkaip galvojau, kad atleisčiau, bet dabar
Visuomet maniau ir garsiai savo vyrui sakiau,kad niekuomet neatleisčiau.Atėjo tas momentas kada turiu nuspręsti...Garsiai ištariau,kad atleidžiu ir bandau lipdyti šeimą(dar tik 2mėn),bet širdyje neatleidau ir negaliu garantuoti,kad atleisiu.Nuolat apie tai galvoju...Jei man ir toliau bus taip sunku,manau skyrybos įvyks jau mano iniciatyva.Lauksiu...
QUOTE(gertrūda @ 2007 08 17, 14:07)
Visuomet maniau ir garsiai savo vyrui sakiau,kad niekuomet neatleisčiau.Atėjo tas momentas kada turiu nuspręsti...Garsiai ištariau,kad atleidžiu ir bandau lipdyti šeimą(dar tik 2mėn),bet širdyje neatleidau ir negaliu garantuoti,kad atleisiu.Nuolat apie tai galvoju...Jei man ir toliau bus taip sunku,manau skyrybos įvyks jau mano iniciatyva.Lauksiu...
As lygiai taip pat maniau, kad neatleisciau niekada, bet atleidau ir pirma ir antra karta... Skaudziausia, tai kad paciai taip pat teko patirti nuodemes skoni (santykiai su vyru jau tada nebuvo geri), bet jauciasi tragiskai ir apie tai papasakojau savo brangiajam, tikejausi supras, atleis, mylejau as ji. Ir ka, praejo du metai ir gimus musu dukrytei as suzinau, kad per tuos metus jis turejo n meiluziu, nesamoningai man kersijo uz mano neistikimybe. Dabar pasilieku viena su dviem vaikais...
Gyveni su zmogum,daliniesi savo rupesciais,svajonemis,paslaptimis,o jis tave isduoda.
Sakote kai myli,gali atleisti,o ar liks ka myleti po tokio jo poelgio.O labiausiai mane piktintu ne tas faktas kad mane iskeite,o tai kad man melavo.As tikrai neatleisciau
tiksliau gal kada ir atleisciau,bet manes jo gyvenime nebutu kai tik tai suzinociau.Kodel tureciau gyventi su zmogumi kuris negerbia manes ir saves
QUOTE(Medinis @ 2007 08 22, 10:58)
Gal iš meilės? Kas jums meilė? Ką jūs labiau mylite žmogų ar save? Jei save, tai ir gyvenkite su savimi. Jei žmogų - su žmogum. Paprasta...
Meilė - ne panacėja. Kartais geriau net ir mylint - paleisti. Geriau ne tik pačiam, bet ir kitam žmogui. Gyvenimas su žmogumi vien iš meilės, nepaisant visos eilės kitų aplinkybių - bevertis (mano asmeninė nuomonė).
Kartais mylimą žmogų reikia "paleisti", kad jis būtų laimingas.
Tada gal ir gyvenimas ne toks"beprasmiškas" ir "bevertis" pasirodytų
QUOTE(Hmmm... @ 2007 08 22, 11:01)
Meilė - ne panacėja. Kartais geriau net ir mylint - paleisti.
Oi kaip protingai parašėt.... O dar pavyzdį gal galit pasakyti, kas tai yra "paleisti"? Paprastai po neištikimybės paleidimas būna toks - lagaminai UŽ durų, klyksmas pro rakto skylutę - "vaikų nematysi niekada", kreipimąsis į teismą su tokiomis pretenzijomis, kad baisu darosi. Na ir dvidešimt temų SM ir tarpuose tarp jų - giminės, artimieji, tolimieji, pažystami ir šiaip praeiviai informuojami apie tai, kad vyrukas "paleidžiamas" ir kaip dabar sunku.





