QUOTE(Medinis @ 2008 09 12, 19:49)
Man bažnytinį prašom. Nes kažkodėl kai kalbama apie neištikimybę, tai prikaišiojama bažnytinę priesaika. Kai dėl viso kito - prisimenamas civilinis kodeksas.

pracituoti pilnai ar išrinkti pagrindinius aspektus iš bažnytinio? Beje, jei santuoka anuliuota-tai vadinasi bažnyčia pripažysta jog tėviškų pereigų nelieka būtent tėvui. Nes vaikas motina vaiką išnešioja ir pagimdo, taip sakant paradoksaliai iš šventosios dvasios...
Betgi ir vėl klaidžiojame tolyn nuo temos. Pirma:argi aš prabilau pirmoji apie bažnytines priesaikas

-berods tik prisijungiau diskusijos eigoje... aš kalbėjau apie santuokos susitarimą tarp dviejų žmonių-civilinį, bažnytinį-man jokio skirtumo. Man svarbiausias yra dviejų žmonių tarpusavio susitarimas(pasižadėjimas) ir tai kas iš jo išplaukia.
Jei vienam iš dviejų yra taip negerai, kad reikia nuklysti į neištikimybės lankas, gal paprasčiau būtų tiesiog nutraukti susitarimą ir tada klaidžioti kur nori

Betgi tai vėl tik retorinis mano pastebėjimas
Ištrauka iš bažnytinio:
Krikščionis tėvas buvo ir yra visai kitoks, ypač jei jis neužmiršta, jog jo tėvystė iš "vieno Dievo ir Tėvo" (Ef 3, 1415; 4, 6). Tai reiškia, kad tėvai privalo taip rūpintis savo šeimomis, kaip rūpinasi Dievas Tėvas savaisiais. Tiesa, mamoms tas pats irgi galioja ("tėvai" pateres, žymi ne tik tėčius, bet ir mamas, t. y. abu tėvus).
Ponas Medini, aš ne PRIEŠ vyrus, aš Už moteris ir vaikus

...o jei rimtai, man giliai vienodai aplinkiniai, man rūpi tik manoji šeima

-tad einu atsiduosiu jai šį vakarą