Aš atleisčiau 
Manau, kad atleidimas būtų reikalingas visų pirma pačiai sau, kad patausočiau savo nervus, sveikatą, laikyti pyktį savyje juk kenkia pačiai sau.
Žinoma, būtų nemalonu, skaudu, bandyčiau išanalizuoti tokio elgesio priežastis, bet manęs tai per daug nenustebintų
, tokiai galimybei visada reikia būti pasiruošus, neištikimybė egzistavo per amžių amžius. Aišku, kad ilgai atsiminčiau turbūt šią nuoskaudą, nes atmintimi nesiskundžiu , neištikimybės faktas bet kada gali išlįsti iš pasąmonės, priminti apie save sapnuose, išgėrus vyno ar pan. Išsiverkčiau, išsiguosčiau draugėms turbūt, nes esu ekstravertiško charakterio, man išsisakius palengvėja. Žinoma, pasitikėjimas vyru ženkliai sumažėtų, pradėčiau į jį žiūrėti naujomis akimis 
. Bet meilė vyrui juk negali baigtis per vieną dieną , juk savo vaikui viską atleistumėt turbūt, rastumėt pateisinimų bet kokiam vaiko elgesiui. Aš vyrą myliu kaip savo vaiką , na, kur jis dėtųsi be manęs nabagėlis 
, prapultų juk 
Manau, kad atleidimas būtų reikalingas visų pirma pačiai sau, kad patausočiau savo nervus, sveikatą, laikyti pyktį savyje juk kenkia pačiai sau. Žinoma, būtų nemalonu, skaudu, bandyčiau išanalizuoti tokio elgesio priežastis, bet manęs tai per daug nenustebintų
, tokiai galimybei visada reikia būti pasiruošus, neištikimybė egzistavo per amžių amžius. Aišku, kad ilgai atsiminčiau turbūt šią nuoskaudą, nes atmintimi nesiskundžiu , neištikimybės faktas bet kada gali išlįsti iš pasąmonės, priminti apie save sapnuose, išgėrus vyno ar pan. Išsiverkčiau, išsiguosčiau draugėms turbūt, nes esu ekstravertiško charakterio, man išsisakius palengvėja. Žinoma, pasitikėjimas vyru ženkliai sumažėtų, pradėčiau į jį žiūrėti naujomis akimis . Bet meilė vyrui juk negali baigtis per vieną dieną , juk savo vaikui viską atleistumėt turbūt, rastumėt pateisinimų bet kokiam vaiko elgesiui. Aš vyrą myliu kaip savo vaiką , na, kur jis dėtųsi be manęs nabagėlis , prapultų juk
balsavau Kita. esu mačiusi neištikimybę iš šono, pati nesu patyrusi. ir sunku pasakyti, kaip elgčiausi: galbūt ir liktume šeima. bet tikrai niekada neatleisčiau.
pabandyciau atleisti, bet nezinau ar tikrai pavyktų 
QUOTE(Medėja @ 2007 04 18, 12:56)
Taip aš būčiau parašiusi prieš 10 metų. Nelabai suvokiau, kad galima atleisti tokius dalykus kol pati nepatekau į labai nepavydėtiną situaciją, bet deja, atleisti dabar turėčiau ne aš, atleisti (arba neatleisti) reikėtų man. Tai labai graudu, bet aš tikrai nesijaučiu dėl to kalta. Pasirodo, gyvenime pasitaiko visaip ir tikrai neverta būti labai kategoriškoms.
Nesu kategoriška, ne čia esmė. Pati esu buvus neištikima ir jis man atleido. Bet aš jo vietoje tikriausiai neatleisčiau, nesugebėčiau. Gal ir nepulčiau iškart skirtis, bet tikrai ilgai kankinčiausi ir viskas jau nebūtų taip, kaip buvę. Nežinau, kaip jis sugebėjo atleisti. Gal todėl, kad suprato, kad pats savo elgesiu mane pastūmėjo...
QUOTE(Melisiukas @ 2007 04 19, 08:24)
Nesu kategoriška, ne čia esmė. Pati esu buvus neištikima ir jis man atleido. Nežinau, kaip jis sugebėjo atleisti. Gal todėl, kad suprato, kad pats savo elgesiu mane pastūmėjo...
Kai susiduri su neištikimybe, tik tada gali spręsti, ar gali žmogui atleisti, ar ne. Viskas priklauso nuo priežasčių ir noro suprasti vienas kitą. Aprašyta situacija man be galo pažįstama ir beveik analogiška. Džiugu, kad žmonės sugeba atleisti...
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 16, 14:46)
Tai kad čia gal kalbama apie tokį atvejį, kai savo teise nežinoti nenori arba negali pasinaudoti.
jeigu sužinai, tai veiksmai tampa neprognozuojami...nemanau, kad bent kuri iš mūsų sugebėtų nesusidūrusi su situacija atsakyti kategoriškai...atsakinėja..bet realiai vistiek viskas būtų kitiap...daug kas ir nuo pačio žmogaus priklauso ir nuo aplinkybių
QUOTE(Euforija @ 2007 04 19, 17:17)
jeigu sužinai, tai veiksmai tampa neprognozuojami...nemanau, kad bent kuri iš mūsų sugebėtų nesusidūrusi su situacija atsakyti kategoriškai...atsakinėja..bet realiai vistiek viskas būtų kitiap...daug kas ir nuo pačio žmogaus priklauso ir nuo aplinkybių
Taip, būtent - į tokius klausimus kategoriškai galima tik būtuoju laiku atsakinėti.
Apmaudu, jog mano vyrui svarbiausias buvo pats fizinės neištikimybės faktas. Į emocinio ryšio praradimą jis išvis nereagavo, net nebesuvokė, kad mūsų seniai jau niekas, išskyrus bendros buities neberiša....Apmaudu, kai yra toks suvokimo lygis.
Manau, galėčiau atleisti neištikimybę fizine prasme. Skaudžiau būtų, jei būtų užsimezgęs meilės romanas.
Manau, galėčiau atleisti neištikimybę fizine prasme. Skaudžiau būtų, jei būtų užsimezgęs meilės romanas.
Taip pat prieš n... metų ir aš vis sakydavau, kad bent vienas nukrypimas į šoną tave palieku iškart... dabar mastau kitaip... buvo nedidelių nukrypimų, na bent jau ne fizinių ir tai jis man aiškino ir įrodinėjo, kad tai jokia išdavystė nebuvo tik lengvas poros mėnesio sms bendravimas... 
gal ir nebuvo ir aš pati to noriu tikėti, bet vistiek širdies kertelėje išlieka tas faktas, kad jį kita moteris domino ir tai labai labai skaudina, bet vistiek atleidau... nors širdelę ir dabar dar skauda
gal ir nebuvo ir aš pati to noriu tikėti, bet vistiek širdies kertelėje išlieka tas faktas, kad jį kita moteris domino ir tai labai labai skaudina, bet vistiek atleidau... nors širdelę ir dabar dar skauda
QUOTE(navy @ 2007 04 20, 09:38)
Apmaudu, jog mano vyrui svarbiausias buvo pats fizinės neištikimybės faktas. Į emocinio ryšio praradimą jis išvis nereagavo, net nebesuvokė, kad mūsų seniai jau niekas, išskyrus bendros buities neberiša....Apmaudu, kai yra toks suvokimo lygis.
Manau, galėčiau atleisti neištikimybę fizine prasme. Skaudžiau būtų, jei būtų užsimezgęs meilės romanas.
Manau, galėčiau atleisti neištikimybę fizine prasme. Skaudžiau būtų, jei būtų užsimezgęs meilės romanas.
Visiškai sutinku. Maniškis sugebėjo suvokti, ko man truko iš jo.
