as ir atleisciau nes neatleisti negaleciau nes myliu ji o paklysti gali visi aisq jei tai nera pastovus dalykelis
Galėčiau atleisti vienkartinį pasidulkinimą su netyčia pasitaikiusia merga. bet kai įsimaišo jausmai trečiam asmeniui, tai, ko gero, reikėtų skirtis ir duoti jam laisvę. nes jeigu laikysi jėga - nieko gero tikrai nebus...
tikru tikriausiai nerealiai pasiusciau suzinojus. toks jau mano charakteris 
ar atleisciau... vienareiksmiskai ne. galetu bandyt atsiprasinet, bet zinau, kad jei jau nuejo i kaire, vadinas su manim jam blogai. tegu ir buna tenais, man panaudoto nebereikia. o jei prisiprasytu dar pabandyti gyvent kartu... zinau kad kasdien prisiminciau ir prikaisiociau.. 
niekad nepamirsciau.
ar atleisciau... vienareiksmiskai ne. galetu bandyt atsiprasinet, bet zinau, kad jei jau nuejo i kaire, vadinas su manim jam blogai. tegu ir buna tenais, man panaudoto nebereikia. o jei prisiprasytu dar pabandyti gyvent kartu... zinau kad kasdien prisiminciau ir prikaisiociau.. niekad nepamirsciau.
Gal ir atleisciau, bet jau nebepasitikeciau 
hm...sunku apsisprest .turbut atleisciau,bet po to nebebutu gyvenimo koks buvo .esciau kiekviena diena... ,galeciau ir neblogai i kakta uzvaziuot(greiciausiai taip ir butu)...br.....net ta mintis veda is proto 
.turbut atleisciau,bet po to nebebutu gyvenimo koks buvo .esciau kiekviena diena... ,galeciau ir neblogai i kakta uzvaziuot(greiciausiai taip ir butu)...br.....net ta mintis veda is proto
Ar tai atleidimas, jei kiekvieną dieną prikaišiotumėt ir ėstumėt? Ką jūs vadinate atleidimu?
QUOTE(Meškuolė @ 2007 06 02, 13:41)
Ar tai atleidimas, jei kiekvieną dieną prikaišiotumėt ir ėstumėt? Ką jūs vadinate atleidimu?
leisciau gyvent tuose paciuose namuose......toks butu mano atleidimas...tiesiog negaleciau pamirsti to kas man yra skaudziausia - isdavyste
QUOTE(mammka @ 2007 06 02, 15:16)
leisciau gyvent tuose paciuose namuose......toks butu mano atleidimas...tiesiog negaleciau pamirsti to kas man yra skaudziausia - isdavyste
Ir koks būtų tavo gyvenimas, jei kasdien jį matytum, nemanai, kad sunkiau matyti jį negu jis gyventų atskirai? O toks tavo atleidimas rodo, kad dar ne viskas prarasta ir galėsite dar būti kartu
QUOTE(Niurzgike @ 2007 06 02, 14:36)
Ir koks būtų tavo gyvenimas, jei kasdien jį matytum, nemanai, kad sunkiau matyti jį negu jis gyventų atskirai? O toks tavo atleidimas rodo, kad dar ne viskas prarasta ir galėsite dar būti kartu
jei tikrai stengtusi,galeciau pamirst ir nepriekaistaut.bet zinodama savo vyra to nesitikeciau
Neprikaisiociau kasdien, bet manyje jau nebebutu tokio aklo tikejimo juo 
QUOTE(Vienintelevitali @ 2007 06 02, 16:19)
teisingai pasakyta, pas mane jau pasitikėjimo nėra, neprikaištauju kiekvieną dieną, bet... kiekvieną dieną skaudą širdutę.... sako laikas gydo žaizdas... o kiek turi praeiti laiko?????
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 15, 16:01)
Manau, kad visiškai, galutinai atleisti yra labai sunku. Galima gal su tuo susitaikyti, manyti, kad atleidai, bet tam tikromis aplinkybėmis nuoskauda vėl ir vėl kiltų į paviršių ir kaskart su ta praeitimi tektų susitaikyti iš naujo. Tam, kad santykiai būtų tokie, kokie buvo, reikalingos milžiniškos abiejų žmonių pastangos, bet tikiu, kad tai įmanoma bent iš dalies.
Balsavau, kad atleisčiau, bet labiausiai sutinku su šiomis Smalsutės mintimis. Atleidusi neprikaišiočiau, tiesiog stengčiausi, kad to net neprisimintume. Nesuprantu pasakymo, kad vieną "pasidulkinimą" su atsitiktine mergina atleistų, o kažko daugiau ne. Nežinau, man jausmai, kažkaip labiau įkvepia pagarbą ir supratimą. Jei tas nukrypimas dėl jausmų, aišku gal skaudžiau, kad dar kažką mylėjo, bet galima suprasti - širdžiai sunku įsakinėti. O kartą " pasidulkinti" tai čia dėl ko? Kaip suprasti? Vienkartinis sugyvulėjimas? -
neįkvepia jokio noro suprasti.P. S. Tikiuosi neteks savo filosofijų tikrinti realybėje.
