QUOTE(nuodeme @ 2005 11 21, 22:08)
Būtent - tėvai. Ne motina, kuri mano, kad turi teisę nuspręsti, ar reikia tėvui žinoti apie jo vaiko egzistavimą, o juo labiau - pastoti, nes jai taip norisi.
Bet nuodėme, kodėl tada tie patys tėvai gali nuspręsti, kad jiems reikia ar nereikia vaiko??? Kodėl jie gali manipuliuoti tiek jo motinos, tiek ir paties vaiko jausmais???? Kodėl dažnai vaikas tampa keršto įrankių, kodėl vyras gali skaudinti moterį per savo paties vaiką??? Aš pasakysiu atvirai, aš tikrai norėjau, kad dukra bendrautų ir gyventų su tėvu, bet širdis neišnešė matant, kad ji jam nė motais... Todėl ir išsiskyriau... Jis per visus tuos metus jos nėra pabučiavęs nei meiliai apkabinęs... Kaip aš jai galėjau leisti gyventi su žmogum, kuris metų vaikui gali pasakyti "atsikabink" ir tik dėl to, kad jis su manim susipykęs... Na, žinoma, tai tik mano atvejis... Bet žinai, nors iki šiol siekiau, kad jie matytųsi, bet, ko gero, visai to nenoriu.... Vien dėlto, kad aš žinau, kad ji jam egzistuoja tik tiek, kad reikia mokėti pinigus arba būdas prieiti prie manęs... Ir negi aš dabar esu kažkokia blogietė, kuri dukrai žiūrint nuotraukas ir bakstelėjus i jį, aš sakau čia dėdė... Nes aš manau, kad jis nevertas tėvo vardo... Tai gal tegu ateity jis patys ir prisistato dukrai, o ji jau nuspręs vadinti jį tėvu ar ne...
QUOTE(nuodeme @ 2005 11 22, 09:02)
2. Kalbam apie Lietuvą ir apie situaciją, kai "spermos donoras" pasirenkamas tiesiog gatvėje, jam pačiam apie tai nežinant.
O kiek vyru realizuoja savo spermą, tam kad paskui atsisakytų savo vaikų ir jais niekada nesidomėtų???
Vaiko gimdymas nesuteikia pilavertiškumo jausmo, na taip gal pagimdai, pasijunti tuomet moterimi padariusia žygdabį savo gyvenime, bet daug didesnis žygdarbis užauginti tą vaikutį... Aš anaiptol augindama vaiką nesijaučiu pilnaverte, mano gyvenimas suvaržytas ir kupinas visokių apribojimų ir jei bučiau supratusi, kad vyrui vaikas nereikalingas, manau nebučiau turėjusi to vaikelio... O jei man būtų 30m.... tai, manau, būčiau nuslėpusi nėštumą, tik tam, kad išvengčiau kontakto ir sąsajų su tokiu žmogumi... Nes dabar negana to, kad esu vieniša mama ir viskas krenta ant mano pečių, bet dar ir turiu ex vyrą, kuris karts nuo karto primins apie savo teises vien dėl savo ego patenkinimo, nors iki tol nebuvo nė domejęsis vaiko sveikata... Ir ar mums nuo to geriau?
Nuodėme, nurimk, taip matau, kur užkabino tavo skaudžiausią vietą ir suprantu, kaip tai tave įskaudino, bet visai neturėjo virsti gilesne analize... Aš manau, kad dažnai klausimas buvo užduodamas ne tiesiogiai tau, bet labiau skambėdavo retoriškai, apibrėždamas daugelį situacijų... Bet tu juos priėmei tiesiogiai sau ...
Niu nurimk, ok