Be šeimos

#13
QUOTE(Azalija @ 2005 05 05, 16:34)
mastau mastau ir vis nesiryztu... esu 36 metu... nesiseka su vyrais, o biologinis laiktodukas tiksi... doh.gif  mastau apie vienisa motinyste, tycine, samoninga vienisa... Jus jau turite patirties... ar ryztumetes samoningai?

niekados gyvenime schmoll.gif
Tai yra vaiko teisė turėti abu tėvus, jei jau taip nutinka, kad neturi, tai vienas dalykas,bet sąmoningai būt vienai, tai tikrai ne. Ir pačiai sunku be galo, ir vaikui nelengva.
Visos mes šiame skyrelyje skaičiuojame vienišės gyvenimo privalumu ir jais džiaugiamės. Bet......Daugelis laukia princo...... ir teisingai, nes žmogui būt vienam visą laiką negerai. ir patikėk, vaikas tos erdvės, kurią moteryje turi užpildyti vyras, niekad negalės užpildyti. Jai pildysi tą laisvą erdvę vaiku, traumuosi vaiką, jei paliksi laisvą - bus sunku visą gyvenimą. Turiu keturis vaikus, rūpinuosi jais ir myliu, bet vaikai nėra lygiaverčiai partneriai. Tu tik mama. tu net mama. Bet norisi, kas šaliabūtų kažkas, kam mama nebūtum biggrin.gif
Atsakyti
#14
QUOTE(Azalija @ 2005 05 05, 16:34)
mastau mastau ir vis nesiryztu... esu 36 metu... nesiseka su vyrais, o biologinis laiktodukas tiksi... doh.gif  mastau apie vienisa motinyste, tycine, samoninga vienisa... Jus jau turite patirties... ar ryztumetes samoningai?


o as pastociau, tikrai pastociau. buvau nusprendusi, kad jei nepagimdysiu iki kokiu 35-riu, tai bandysiu isivaikinti, jei tai butu imanoma. bet 30-ties pagimdziau visa kolektyva tongue.gif
manau, kad moteris gali gimdyti vaika ir be tecio, jei ji nesuranda gero vyro savo kelyje, manau, kad tikrai gali, jei sitas vaikelis bus laukiamas ir daug demesio bus skirta jam, manau, kad jis bus net laimingesnis negu galetu buti pilnoje seimoje, kur yra nesutarimai.
visada sakiau, kad mums moterims lengviau negu vyrams - vyras, jei jam nepasiseks taip ir liks vienisas, o mes sau jau bent vaikeli pasigimdyt galim. juk gimdome mes sau, o ne bet kam kitam.
Atsakyti
#15
QUOTE(Viktute @ 2005 05 05, 20:02)
o mes sau jau bent vaikeli pasigimdyt galim. juk gimdome mes sau, o ne bet kam kitam.


g.gif Aš manau, kad ne sau g.gif . Juk tai ne pėdkelnės ar kavos puodelis, kuriuos perkam tikrai tik sau. Tai - žmogus (žmonės tavo atveju 4u.gif ) ir mes tik padedam jiems ateiti.
Be abejo tikimės, kad jie bus mūsų pagalbininkai, užvadėliai, draugai ir bičiuliai, parama senatvėje ir širdies džiaugsmas, bet juk savintis mes jų negalime. Jei mąstysim, kad vaikus gimdom sau, gali kilti daug problemų, kai jie užaugs ir nori nenori teks paleisti juos iš po sparnelio, suprasti, kad jie atėjo gyventi savo gyvenimą. O juk tikrai teks mirksiukas.gif
O gimdyti sąmoningai vaiką be tėčio ar negimdyti, tiesą sakant nežinau. Noras truputį egoistiškas, be abejo, bet, kartu ir suprantamas. Gal, jei ilgai svarstant širdis vis kužda tą patį ( o ir gyvenimo sąlygos leidžia) , vertėtų?
Atsakyti
#16
Pritariu blondinei, kad vaikai - ne sau. Jie-jems patiems. Tai nelengva, ypač kai jie auga, renkasi gyvenimo kelia. Aš vis dėl to lieku prie savo nuomonės ir manau, kad šalia moters turi būti vyras. Brandūs santykiai daro gyvenimą pilnavertį.
Atsakyti
#17
kai parasiau, kad gimdom sau, tai tikrai neturejau omeny to, kad vaikas dabar tures rupintis manimi iki senatves, tikrai ne tai, tos, kurios ilga laika buvo vienisos tikrai supras apie ka as kalbu 4u.gif
Atsakyti
#18
QUOTE(Viktute @ 2005 05 05, 20:38)
kai parasiau, kad gimdom sau, tai tikrai neturejau omeny to, kad vaikas dabar tures rupintis manimi iki senatves, tikrai ne tai, tos, kurios ilga laika buvo vienisos tikrai supras apie ka as kalbu  4u.gif


Suprantu ir aš, tikiuosi 4u.gif . Kalbi apie tai, kad šalia nėra vyro su kuriuo galėtum pasidalinti ir džiaugsmu ir rūpestėliu, tad viskas tenka tik tau. Kad vaikiukas liks su tavim, kokie uraganai tavo gyvenime beprasisuktų, ar teisingai suprantu?
O kas dėl senatvės g.gif , tai juk vaikai turės rūpintis mumis, jei prireiks. Žinoma, geriau niekada netapti našta kitiems. Bet taip jau gyvenimas surėdytas.
Atsakyti
#19
nelabai supratai sad.gif
noreciau paklausti o kaip su moters noru "buti mama", to ant svarstykliu nestatote? juk ji apie tai svajoja net nebudama nescia arba net neturedama vyro salia. gal apie tai rimtai susimastyti neteko toms, kurios laiku istekejo, laiku pasigimde pirmagimi, bet patarimo klausia ne tokia moteris. juk norisi ne tik sulaukti pagalbos senatveje, bet ir... kaip tai neskambetu banaliai - kamnors DUOTI savo meile, rupintis kazkuom, lepinti. na tikiuosi gerai paaiskinau dabar savo teigini "gimdyti vaika sau". o dar norejau paklausti, o tai kaip su tom seimom, kurios darosi dirbtinius apvaisinimus arba skatina ovuliacijas ir pan., juk vaikelis pats tuo metu nesipraso i pasauli?? del ko jos tai daro? g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Viktute: 05 gegužės 2005 - 21:19
#20
QUOTE(Viktute @ 2005 05 05, 21:19)
nelabai supratai  sad.gif
noreciau paklausti o kaip su moters noru "buti mama", to ant svarstykliu nestatote? juk ji apie tai svajoja net nebudama nescia arba net neturedama vyro salia. gal apie tai rimtai susimastyti neteko toms, kurios laiku istekejo, laiku pasigimde pirmagimi, bet patarimo klausia ne tokia moteris. juk norisi ne tik sulaukti pagalbos senatveje, bet ir... kaip tai neskambetu banaliai - kamnors DUOTI savo meile, rupintis kazkuom, lepinti. na tikiuosi gerai paaiskinau dabar savo teigini "gimdyti vaika sau". o dar norejau paklausti, o tai kaip su tom seimom, kurios darosi dirbtinius apvaisinimus arba skatina ovuliacijas ir pan., juk vaikelis pats tuo metu nesipraso i pasauli?? del ko jos tai daro?  g.gif


Na, galėjau ir nesuprasti doh.gif
O dėl noro duoti meilę tai pilnai sutinku. Toks noras, kitaip vadinamas motinystės instinktu, tikrai egzistuoja ir visos mes jį daugiau ar mažiau jautėm. Bet vis dėlto vien instinktais vadovautis negalime, ne gyvuliukai juk esame. Manau šios temos esmė ir yra tokia: kuo pasikliauti, protu ar instinktu? Trokštame būti mamomis, duoti meilę, bet kartu galvojame, ar neatimsime iš vaiko per daug, pasmerkdamos jį augti be tėčio.
Atsakyti
#21
QUOTE(blondine @ 2005 05 05, 21:32)
Trokštame būti mamomis, duoti meilę, bet kartu galvojame, ar neatimsime iš vaiko per daug, pasmerkdamos jį augti be tėčio.



o tai ka man daryti, kai nusprendziau gimdyti jau zinodama, kad busiu viena? buvau tam pasiruosusi, o tai svarbiausia, nemanau, kad mano vaikai, gyvendami tik su manim praranda galimybe dziaugtis mano meile ir demesiu, nemanau, kad del to jie jausis blogai. juk kiek daug seimu, pilnu seimu, kur vaikai nesijaucia laimingi sad.gif
svarbiausia, manau, yra tai ka tu jau pasakei "duoti meile".
Atsakyti
#22
QUOTE(Viktute @ 2005 05 05, 21:42)
o tai ka man daryti, kai nusprendziau gimdyti jau zinodama, kad busiu viena? buvau tam pasiruosusi, o tai svarbiausia, nemanau, kad mano vaikai, gyvendami tik su manim praranda galimybe dziaugtis mano meile ir demesiu, nemanau, kad del to jie jausis blogai. juk kiek daug seimu, pilnu seimu, kur vaikai nesijaucia laimingi  sad.gif
svarbiausia, manau, yra tai ka tu jau pasakei "duoti meile".


Dabar tu manęs nesupratai, matyt abi jau pavargusios po dienos darbų esam biggrin.gif .
Ginkdie nesakiau, kad vaikai praranda galimybę džiaugtis tavo meile. Jos jie gauna tikrai apsčiai. Ir turėjau omeny net ne tave, o temos kaltininkę (sorry, niko neatsimenu), kuri svarsto ar gimdyti vaiką tiesiog sau, nes norisi.
Atsakyti
#23
QUOTE(Azalija @ 2005 05 05, 16:34)
mastau mastau ir vis nesiryztu... esu 36 metu... nesiseka su vyrais, o biologinis laiktodukas tiksi... doh.gif  mastau apie vienisa motinyste, tycine, samoninga vienisa... Jus jau turite patirties... ar ryztumetes samoningai?

Aš - taip. Manau, taip daug geriau, nei turėti mylintį ir mylimą vyrą, lauktis planuoto vaiko, o jam atsiradus - VISUS rūpesčius gauti ant savo pečių. Geriau iškart nieko nesitikėti, tiksliau, sąmoningai tikėtis vienišos motinystės, nei ją gauti staiga, netikėtai ir neplanuotai.
Kitas klausimas - ar aš tokiu atveju nenorėčiau įsivaikinti vaiko. Bet čia ne ta tema.
Atsakyti
#24
Dabar galite mane užmėtyti akmenimis. Aš tai padariau. Sąmoningumo procentas buvo gerokai didesnis. Prieš pastojant žinojau, kad būsiu viena. Ir ką??? Esu labai laiminga.
Atsakyti