QUOTE(Rii @ 2005 05 06, 15:45)
žinau, kad tai labai egoistiška, kad vaikis neturės tikrojo tėvo... bet... paklusau laikrodukui ir didžiuliam norui... auginu sau, nes be vaiko nematau jokios prasmės. užtenka, pagyvenau sau. užtenka ir laukti to princo ant balto žirgo, kuris atjos arba ne. o ar galės tada dar mažas atsirasti?...
panašiai ir aš mąstau... nemanau, kad šeimoje negalima "užauginti vaiko sau"... to pasėkmes juntu iki šiol
nors augau pilnoje šeimoje , ir ne vienturtė...
mąstau apie vaiko gimdymą nes jaučiuosi tikrai vieniša, ypač po paskutinių meilių.. nemąstau "ant karštųjų" - praėjo beveik 9 mėn, jeigu... dabar būčiau
netoli gimdymo...
prisibijau ne klausimų, prisibijau iškreipto charakterio ir šeimos suvokimo... kurį laiką diebau mokykloje, teko susidurti su vaikais, nepilnų šeimų - kitokie, gal nėra dviejų charakterių-auklėtojų pusiausvyros ar pan...
o gyvenimo prasmės be -
nu
nelabai randu... ko norejau profesijoje - pasiekiau, kitose gyvenimo sritysse - irgi, išskyrus šeimą...