Be šeimos

As nesutinku su Nuodemes argumentu, kad moteris negali gimdyti samoningai vaiko nors ji nera sukurus seimos. Sis priestaravimas prasilenkia tiek su baznycios mokslu bei su pacia biologija. Zmonijos tikslas, (nesvarbu kaip moralistai isverstu vaiko turejima: su gyvenimo gerbuvio ar be jo) yra pratesti gimine. Imant sename testamente, dvi zydu dukros palikdamos Sodoma ir Gomora, miestus,Kuriuos Dievas uz ju istvirkavima sunaikino ir leido tik Loto dukterims ir jam paciam isgyventi. Kad pratesti zyd. gimine, dukros nakti nugoirde teva ir su juo lyt. santykiavo, kad suslaukti palikuoniu. Dievas ju uz si (ne-)dora darba nenubaude, nes ju tikslas tarnavo pratesti zmonijos gimine. taigi, ar mes santykiaujame samoningai, nesamoinigai, budami biedni ar turtingi, susimastydami ar , ar mes galime islaikyti/ isauginti vaika, ar vaikas augs "pilnateisej" seimoje ar ne, visi sie pamastymai yra antraeilis zmonijos biologiniame gyvenime. Pirma mes skubame uztikrinti ( net ir nesamoningai) zmonijos pratesima.
Pasak biologijos moklso teoriju, motinystes instinktqs yra igimtas, tik jo issivystymo laipsniai skiriasi. Kad ir kaip mes stengtumeme ignoruoti musu broliu - gyvunu sarysi (remdamiesi morale bei dar kazkokiais dvasinais isvedziojimais), mes esame is esmes tie patys gyvunai su instinktais gimines pratesimui ir isgyvenimui.

1. Žmogus, kuris pamina vaiko interesus ir kaip gyvulys gyvena tik noru pratęsti giminę nuo gyvulio niekuo ir nesiskiria.
2. Ne, nesveikintinas. Kokia motina, turėdama "motinystės instinktus" ir žinodama, kad 70 % užsimezgusios gyvybės žūs, gali sau leisti tai padaryti?

Atsakiau.

1. Noras turėti vaikų neturi būti iškeliamas aukščiau vaiko interesų. O vaiko auginimą savirealizacija pavadinau ne aš, o tos, kurios teigia, kad pagimdyti vaiką - tai vienintelis būdas realizuoti save.
2. Man irgi netenka susidurti nei su alimentų klausimu, nei su visais kitais. O su klausimai apie tėvą anksčiau ar vėliau teks susidurti visoms.
3. Ne, nebalansuosiu.
4. Aš žinojau, kad jis šiknius.

Stelci, man neskauda ir niekada neskaudėjo, nes tam žmogui prikišti nieko negaliu: tai tvarkingas, turtingas, protingas, išvaizdus vyriškis, nesusituokęs, laisvas kaip vėjas. Tiesiog nieko nebūtų išėję iš mūsų santykių. O aš nenorėjau, kad vaikas būtų tampomas tarp mamos ir tėčio. Nu čia dar yra priežasčių, bet tas žmogus tikrai nėra šiknius ir jei tik būtų žinojęs, būtų vedęs mane, bet aš to nenorėjau.
Ir nevarau aš ant nuodemes. Norisi, kad žmogus suprastu, kad jis ne Dievas, kad nėra teisus visame kame, kad jam nieks nedavė teisės spręsti visuomeniniu lygiu kas yra gerai, o kas blogai.
Nuodeme, vienos moterys realizuoja save virtuvėj, kitos karjeros, o trečios - augindamos vaikus. Ir kas čia blogo? O kodėl tu pažeidei dukros teises ir verti ją gyventi ne šeimoj?

1. Oi, oi, neskubėkim. Gal galima oroginalią citatą, kurioje titulavau save kuo nors daugiau, nei esu? O teisę turėti savo nuomonę man suteikia ne tik dievas, bet ir konstitucija.
2. Todėl, kad nuo manęs tai nepriklauso. O jei moteris pastoja sąmoningai, tai sprendimas pastoti priklauso tik nuo jos. Gal gali paaiškinti, nes niekaip nesupratau (čia turbūt dėl tos jaunystės ir nepatyrimo, kuris taip tau užkliuvo), ką turi bendro mano vaikas ar aš su kažkokia moteriške, kuri padarys bet ką, kad tik pastotų, net jei jos vaikas neteks galimybės augti šeimoje? Ir jei tau taip užkliūva, kad mano dukra auga ne šeimoje, gal gali ką patarti, nes matau, kad labai jau tau rūpi tas faktas, jei kiekvienam poste primeni?

1, Aš manau, kad motynystės jausmas daugeliui moterų vienas iš svarbiausių potyrių gyvenime.
2. Ar tikrai netenka, Nuodėme? Nepradesiu minėti ką tu sakei, ar ne... Bet nėra taip, kad netenka, nebent kažkas pasikeitė per pastaruosius 4mėn...
3. Tu nežinai, kaip bus, nes pats vaikas spręs, ar jam bendrauti, ar ne... O tu turėsi taikytis su tuo, kas jai atrodo geriausia (nors tu būsi tikra, kad taip nėra, bet privalėsi jai suteikti teisę rinktis)...
4. Tai va, žinojai, bet nusprendei turėti tą vaikutį, o pranešdama jam apie mėštumą, manau, visai kito gyvenimo ir santykių tikėjaisi, ar ne taip?
5. Tu man atrodai įsiutųsi, ar kažkas atsitiko??? Parašyk į AŽ, jei ka... Ok?

Nuodeme, pati sau priestarauji.
Gimdei, zinodama, kad vaikas netures tevo, nes jis visad buvo siknius.Tai kam gimdei ir pasmerkei vaika augti nepilnoj seimoj?

Dauguma moteru augindamos vaikus realizuoja savo motinystes instinkta, bet tai nereiskia, kad daugiau nieko, isskyrus vaiko uzpakali, ji nemato, niekuo daugiau nesidomi ir tai yra vienintelis jos saviraiskos budas.

Einu namo, iki rytojaus

juk pati rasei, kad tavo dukrytes tevas nori tave vesti iki siol, tau reikia tik pasakyti "taip" ir tavo vaikas augs pilnoje seimoje, sakydama jam "ne" tu gi galvoji tik apie save ir atimi tokia teise is vaiko. ar tavo dukryte pati pasake, kad nenori gyventi su teciu, ar pries sakydama jam "ne", tu jos apie tai paklausei?

1. Toks puikus žmogus ir vis dėlto būtų tampęs vaiką iš mašinos ir į mašiną (ko, beje, net mano vaiko biologinis tėvas nedarė)? Tada tikrai gerai, kad su tokiu nesusidėjai, nė vienas vaikas to tikrai nenusipelno.
2. Varai. Ir tau puikiai tai sekasi. Tikiuosi, kad bent tave tai džiugina. Nes man šiuo metu anaiptol nėra gera, kad kažkas primena man skaudžiausius gyvenimo įvykius ir faktus vien dėl to, kad nesutikau su kažkieno nuomone. Bet čia tavo teisė. Internetas - plati erdvė, o aš buvau visiška beviltiška idiotė išsišnekėdama apie tai, kas mane skaudina ir tikėdamasi, kad tai nebus panaudota man įskaudinti dar kartą. Deja, klydau.

1. Vienoms yra, kitoms nėra. Tačiau nereikia to siekti per prievartą, aukojant kiekvieno žmogaus prigimtinė teisę augti pilnoje šeimoje.
2. Ne, netenka. Tai, kad man pikta, jog tėvas nelanko ir neišlaiko vaiko - kas kita. Tačiau alimentų klausimo nėra, nes nėra nė pačių alimentų. Nėra ir klausimo dėl važiavimo į užsienį - nes nėra juridinio tėvo.
3. Be abejo, nežinau. Bet mano dukra bent jau žinos, kad motina jai nemelavo ir ji galės pati pasirinkti, aš už ją nenuspręsiu.
4. Ne, nesitikėjau nei laimės, nei šeimos. Sutikau tuoktis tik dėl to, kad buvau įsprausta į kampą ir pasimetus, bet laiku apsigalvojau. Buvau ir pati sugalvojus nesakyti apie nėštumą. Tačiau čia kalbama apie trijų žmonių pasirinkimą, o ne apie mano vienos. Aš bent jau padariau viską, ką galėjau, kad mano vaikas turėtų tėvą. Kaip man tai pavyko - kitas klausimas.
5. Taip, esu įsiutusi. Ant savęs. Kad vėl kaip idiotė išsipasakojau, tikėdamasi supratimo, o dabar lazda atsisuko kitu galu. Mažiausiai to tikėjausi šitam skyrelyje.

Kaip jau sakiau, šiek tiek skiriasi neplanuotas ir planuotas nėštumas. Taigi, niekur sau neprieštaravau.

Jei tau šeima tik popiergalis ir kažkokios ten apeigos, tai net nėra apie ką kalbėti. Beje, turbūt nustebsi, bet su negimusiu vaiku labai sunku pasitarti buvo, tekėti man ar ne. Aš šeimą suprantu kaip meilę, tarpusavio supratimą, bendravimą, o ne oficialų statusą.

P. Nuodeme stengiasi pagristi vaiko atejima i pasauli is moralistu filosfiniio poziurio. Jis nera klaidingas, bet jis nea TAS vienintelis ir negincijamas poziuris i vaiko pradejima ir paleidima i pasauli.
Zinia, pilnavertis gyvenimas moralisku atzvilgiu nera TIK vaiku turejimas ir auginimas. Yra ir vienuolijos/kunigijos institucija,kuri si teigini patvirtina. Ziurint is gamtos poziurio, visi tie "Kiti" pilnavertiskumo atradimo modeliai yra pats didziausias nusikaltimas gamtai, tautai.
Imkim isu dienu pavyzdi Vokietijoje, kur dauguma poru atrado gyvenimo pilnatve grazhiame name, geruose automobiliuose, ispudingose atostogose, vakaru leiidma dviese prabangiame restorane ar paprasiausia namuose, kur nieks nezirzia ir pan. ir galima susikaupti bei pailseti kitos dienos belaukiantiesm idomiems darbams, kuriuos norima ir butina atlikti tik kokybiskai. Idomus dabas-hobby nuostabus pilnavertiskumo pavyzdys. Ka siandien Vokietijos visuomene turi? Nera kam uzdirbti pensiju siu dienu pensininkams, nes nera uztektinai tautos prieaugio; to pasekoje pensijinis amzius pakeliams mot.g. iki 65, vyrams iki 70metu; kvieciamasi kitatauciu i sava sali,kad dirbitnai islaikyti gimstamumo /mirites balansa. Vokietija yr apati seniausia visuomene pagal amziuas vidurki pasauliniu mastu. Ir tai jau tesiasi keli geri desimtmeciai ( nuo 80-ju). Galo tam ir problemos kaip paskatinti savos tautos gimstamuma vis dar nerasta, nes vokieciu tautos atstovai puikiai isisamonino moralistu filosofines idejas: pilnavertis gyvenimas nera VAIKAI, o butent realizuojant save darbe, hobbiuose ir pan. dalykuose.
Situacija - nepavydetina, tauta ant degradavimo ir isnykimo ribos jau siandien.

Brangioji Nuodeme, nenustebciau, jei pasakytum: "prisiskaicua 13 simtmecio moraliniu knyguciu, susimasciau apie vaiko ir savo kaip moteris gyvenima".
Atsibusk ,augame visuomenese, kur nera vaiko prigimtine teise gyventi seimoje" as+ tete+ir mama". Tokias vaiko "prgimtines" teises bande primesti savo laiku, t.y. scholastiniame simtmetyje baznycios vadovybe. Ne be tie laikai. Gyvename laikmetyje, kur vaiko prigimtine teise yra gimti. Gimti nesvarbu i kokia seima ir ar is vis i sema - nemazhai vaiku gimsta ir patenka i vaiku namus (LR reiskinys) ar i yra isivaikinami. Kiekvieno vaiko prigimtine teise yra buti LYGIU vaiku, nesvarbu, ar jis yra pavainikis, ar jis yra paliktas tevu ar jis yra ivaikintas. Prasau, neisradinek "vel nauju" prigimtiniu teisiu vaikui, kurios dekui Dievui ir supratingajai baznyciai, nebeegzistuoja. Vadovaujantis tavo poziurio prigimtine teise,kad vaikas turi gimti seimoje, turejai a) kaip Veronika skandintis su pradeta gyvybe ezere arba, vienaip ar antraip sunaikinti ta pradeta gyvybe, kad ji negimtu i pasauli,nes ji pagal tavo prigimtine teise, negali gimti i vienisos mamos gyvenima.
Absurdas! Kvepia "raganu" medziokle!

Kaip patogu skaityti tik tai, į ką gali atsakyti. Mielos moterys, aš jau esu prirašius virš 40 puslapių, sėkmės skaitant ir ieškant, kaip dar galima mane apvaryti ir įskaudinti, beje, dar pasiskaičiusios rasite ir tai, kad pastojau netyčia. Tikrai esu tai rašiusi. Todėl niekaip nesuprantu, kodėl esu lyginama su tokia, kuri pastoja vien tam, kad ji būtų laiminga.