Kaip mylėti savo anyta

#61
As irgi esu viena is tu kurios nesutaria su anyta, mes nesizodziuojame, bet man aiskiai anytos ir vienos is vyro seseru parodoma, kad as ju rate esu, kaip suniui penkta koja. As del to ne labai imu i galva, tiesiog stengiuosi kiek imanoma laikytis atstumo, bet skaudziausia, kad kai dabar vyro nera (uzdarbiauja uzsienyje) nesiteikia prisiminti, kad turi anuka sad.gif As net pajuokauju vyrui, sakau jei taves kelis metus nebutu, tai tavo mama su seserim gatveje sutike musu sunaus net nebepazintu. Juokinga jei nebutu graudu.....
Ir siaip teko is vyro isgirsti, kad "pavaro" ant manes, kazkodel jaucia reikala mus kirsinti. Pries kelias dienas vyras "sprogo" ir isdejo uosvienei viska, kas ant dusios gulejo, tai dabar turbut mane lygina su liuciferiu nevertu po zeme vaikscioti doh.gif
Atsakyti
#62
jo, jums gerai, kad jie pas jus atvažiuoja, o maniškė pas mus , tiksliau, mes pas ją , gyvanam. Niekam nelinkiu to, geriau kambarėly bendery gyvenu, nei čia...
Atsakyti
#63
Va, dabar prisigirsiu: man labai pasisekė su anyta, nes ji nuostabus žmogus, ir uošvis toks pats. Aš 3 metus gyvenau su jų sūnumi (savo vyru) nesusituokusi pas juos (o iš viso beveik 6 metus) ir nė vieno karto neišgirdau jokio priekaišto ar kažko panašaus ax.gif . Labai tolerantiški žmonės, o anyta-auksinės širdies. Mano visos draugės man pavydi, juo labiau uošviai pagyvenę:jiems po 67 ir 68 m. Tikrai nevadovauja, nesikiša, o jei per daug bando sau leisti, tai vyras labai gražiai viską sutvarko. Mes gyvenam virš uošvių buto, galima sakyti, kad kartu, bet atskirai. Žinau, kad taip retai būna, bet aš myliu savo anytą, tik nevadinu "mama" ax.gif .
Atsakyti
#64
QUOTE(Paja @ 2005 04 05, 22:21)
Va, dabar prisigirsiu: man labai pasisekė su anyta, nes ji nuostabus žmogus, ir uošvis toks pats. Aš 3 metus gyvenau su jų sūnumi (savo vyru) nesusituokusi pas juos (o iš viso beveik 6 metus) ir nė vieno karto neišgirdau jokio priekaišto ar kažko panašaus ax.gif . Labai tolerantiški žmonės, o anyta-auksinės širdies. Mano visos draugės man pavydi, juo labiau uošviai pagyvenę:jiems po 67 ir 68 m. Tikrai nevadovauja, nesikiša, o jei per daug bando sau leisti, tai vyras labai gražiai viską sutvarko. Mes gyvenam virš uošvių buto, galima sakyti, kad kartu, bet atskirai. Žinau, kad taip retai būna, bet aš myliu savo anytą, tik nevadinu "mama" ax.gif .



Dabar ir as tau pavydziu blush2.gif
Atsakyti
#65
Tfu, tfu, tfu, kad neprisišnekėčiau ax.gif Bet jei per visus 10 metų buvo gera anyta, tai gal ir liks tokia smile.gif smile.gif smile.gif .
Atsakyti
#66
QUOTE(Paja @ 2005 04 06, 11:55)
Tfu, tfu, tfu, kad neprisišnekėčiau ax.gif Bet jei per visus 10 metų buvo gera anyta, tai gal ir liks tokia smile.gif  smile.gif  smile.gif .

To tau ir linkiu, nuosirdziai 4u.gif Turiu drauge, kuri turejo ir turi nuostabia uosviene, nors ji jau gal 3-4metai, kaip issiskyrusi su jos sunumi ir sukurusi savo seima, jos vis dar puikiai sutaria blink.gif akivaizdu, nors neitiketina thumbup.gif
Taip, kad tikrai nevisos blogos, linkiu, kad ir tu butum ant "gerietes" uzejusi.
Ech.... kad man taip..... g.gif
Atsakyti
#67
Kazkur perskaiciau, kad forume gali buti isgalbotos istorijos (Mazdaug Kur baigiasi fantazijos ribos" ar kaip ten). Tai va, kai pasiskaitau forumo dalyviu "Mano anyta geras zmogus, mama vadinu ir t.t.", tai va tada man ir atrodo, kad cia tai jau tikrai nerealu. Manyciau, kad dauguma anytu ne myleti reika, o saudyti gun_bandana.gif
Geriausiu atveju ja toleruoti reikia, bet ir tai per atstuma bash.gif
Kaip gaila, kad maniskis ne is naslaiciu namu verysad.gif verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
#68
QUOTE(Leksa @ 2005 04 06, 19:53)
Kaip gaila, kad maniskis ne is naslaiciu namu  verysad.gif  verysad.gif  verysad.gif

As saviskiui irgi esu sakiusi, atseit, jei nebutu superinio fizinio panasumo ir kitu pozymiu, pagalvociau, kad tu ivaikintas g.gif
Atsakyti
#69
QUOTE(Leksa @ 2005 04 06, 19:53)
Kazkur perskaiciau, kad forume gali buti isgalbotos istorijos (Mazdaug Kur baigiasi fantazijos ribos" ar kaip ten). Tai va, kai pasiskaitau forumo dalyviu "Mano anyta geras zmogus, mama vadinu ir t.t.", tai va tada man ir atrodo, kad cia tai jau tikrai nerealu. Manyciau, kad dauguma anytu ne myleti reika, o saudyti   gun_bandana.gif
Geriausiu atveju ja toleruoti reikia, bet ir tai per atstuma    bash.gif
Kaip gaila, kad maniskis ne is naslaiciu namu  verysad.gif  verysad.gif  verysad.gif


Patikėk, tikrai ne visas anytas reikia šaudyti. Manoji yra iš geriečių ir, šiaip, ji yra labai geros širdies, kiek tik gali padeda visiems ax.gif Ji yra pasakojusi, kad labai nesutarė su savo uošviu, tad, visada norėjo būti gera mama, anyta ir uošvė. Ir jai tai pavyko. Vadinasi, man tikrai pasisekė. smile.gif Ir pasakoti pasakų neketinu, nes nematau reikalo. Turiu gerą anytą ir taškas. thumbup.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paja: 06 balandžio 2005 - 20:35
#70
ax.gif ax.gif ax.gif ax.gif
truputi paskaiciau atsiliepimus ir pakraupau, kaip daugelis nemyli savo vyru mama, na ka cia nemyli....
gal tai kad mus skiria 170km ir matomes apie 2 kartus per menesi...gal, bet (beje ji man busima anyta buvo 3metus ir dabar jau 3 metai kaip anyta)- netikesit, niekada negirdejau blogo zodzio, net uzgaulaus. Ji puiki moteris, beje kaip ir sesuras biggrin.gif , bet net kai draugavau su busimu vyru priimdavo net pacia viena be jo i svecius (beje ji neturi dukters), ji man ir ilsetis liepia ir net kelionei pinigu dave, pasiule palikt teveli ir mociute su anuke o paciai maut, kai nugara skaudejo be proto- suorganizavo masazus- atrodys kad giriuosi, bet ji is tiesu tokia, miegu kiek telpa pas juos, ilsiuosi, visada ji pades, visada pasirupins, sypsosi, niekada velniu negavau kad kokiu pietu neisviriau o miegojau iki 12val. Jei sergam kuris kiekviena diena skambina ir klausia kas ir kaip, net vaistus atsiunte sestadieni kai jokiu antibiotiku be recepto nenupirkom, nes neimanoma. ji musu laukia net 12nakties, puola daryt valgyt (beje dirba labai daug ir sunkiai), klot patalus, lyg pati nemokeciau 4u.gif
Zodziu as drasiai sakau savo anyta wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif
tfu tfu tfu rolleyes.gif , begu pabelst i medi.........
Atsakyti
#71
Nedraskykit jūs čia mums širdies su tokiais pasakojimais...Patikėkit, kariauju su uošviene ne todėl, kad jausčiau iš to malonumą - priešingai, konfliktai apskritai mane išsekina fiziškai ir psichologiškai. Tačiau gynyba - vienintelis būdas man užsitikrinti daugiau mažiau normalų (t.y. ramų) gyvenimą. Kartais psichologinis teroras būna baisesnis už smūgius. Kad ir paskutinė istorija: pasitelkusi savo snarglianosę dukrelę, ji stengiasi įrodyti, kad turi daugiau teisių į mano vaiką nei aš, jo motina, mol, išsivešim jį, kada patiks, tavo leidimo mums nereikia. Taip elgiasi, puikiai žinodama, kaip sunkiai man sekėsi jo susilaukti - 2 nesėkmingi nėštumai (nesivystantis embrionas), negyvagimis ir pagaliau iš 4to nėštumo gimęs sveikas kūdikėlis, kurį, nesigiriant, maitinau pati iki pusantrų metų. Ir po viso to pasirodo, kad mano indėlis į jį toks nereikšmingas, kad man net nebūtina žinoti, kur ir kada jis bus išvežamas!

P.S. taip gaila savęs pasidarė, kad einu pabliaut... cry.gif cry.gif
Atsakyti
#72
QUOTE(Adele @ 2004 12 28, 16:22)
As bijau savo anytos, jauciu kazkokia itampa, kai susitinku. Kai pagalvoju, taip pat pasidaro nelabai gera. Esu gavusi is jos keleta pastabu, kad to, ir to nemoku, nespeju.
Gal tarp musu abipuse antipatija. Nezinau, kaip ja pamilti ir galvoti tik gerai arba nekreipti demesio i savo jausmus jos atzvilgiu. Reikalas tas, kad as visada bijojau valdingu moteru. Kai su jomis susiduriu, jauciuosi niekam tikus.
Patarkit, ka daryti.

Nesuprantu, kodel ja turetum mylet, jei zmogus nemielas...Tiesiog bendrauk is reikalo, buk mandagi, kiek tai nuo taves priklauso, o myleti tai vyras turi, juk ji jo mama, o ne tavo, tau tai svetimas zmogus, nori bendauji, nori ne, o vyro santykiu su ja tai neliecia. BRRR, nepavydziu...
Atsakyti