Kaip mylėti savo anyta

#37
QUOTE(serbaite @ 2005 02 02, 11:50)
O ka daryti jei Anytos negali pakesti, vien ja pamacius iskart nuotaika sugenda, erzina viskas ka ji daro. O ji kartu gyvena...  sad.gif



O,pas mane tokia pati situacija,bet as visgi tikiuosi,kad ne amzinai mes kartu su ja gyvensime.Ir dar vienas pas tebejimas tai jus su anyta gyvenat ar jinai su jumis.Tai dvi skirtingos situacijos,iseitys taip pat. schmoll.gif
Atsakyti
#38
sia savaite ruosiuosi vykti pas anyta.....Psichologiskai ruosiuosi, kad buciau gera.Tokia vidine itampa, gal cia tik mano problemos...
Atsakyti
#39
O man jau nusibodo bandyti būti gera - vis tiek atranda, dėl ko mano vyrą užgraužti (pvz. sugalvoja, kad staltiesę patiesiau dulkėtą). Dabar santykiai ant nutrūkimo ribos. Po viso melo ir apkalbų jai pasiūlyti galiu tik šaltai mandagų bendravimą, bet panašu, kad jai ir tai netinka. Kartais pagalvoju, jei tikrai būčiau tokia, kokią ji mane savo sūnui piešia, tai jai tektų sienom lipti. Trapusavio bendravimo problemos negali būti tik vienos pusės problema, kol abi pusės nebus nusiteikę kompromisams, tol nieko gero nebus. Stiprybės.
Atsakyti
#40
Kažkur esu skaičiusi, kad 94% anytų nesutaria su savo marčiomis. Taigi, galima sakyti, čia gamtos dėsnis, o prieš gamtą, kaip žinia, nepapūsi...
Kažkaip juokingai man nuskambėjo pasakymas "būsiu gera": tu vaikas ar ką, kad būtum gera? Jei elgsiesi pagal vaikišką modelį, anyta, be abejo, su malonumu imsis "griežtos mamytės" vaidmens. Elkis taip, kaip iš tikrųjų norėtum, kalbėk, ką galvoji (kritika irgi gali būti mandagi), anyta norom nenorom pradės elgtis su tavim kaip su lygiaverčiu asmeniu. Išbandytas reikalas.
Atsakyti
#41
labai noreciau buti pasitikinti savimi ir tokia, kaip jos vaikai.Bet tokia tikrai nebusiu.Mano pasaulis visai kitoks.
liudna, kad tokio pasitikejimo, koki turi jos vaikai - dukra ir sunus, t. y. mano vyras man neisugde tevai, mociutes. Dazniausiai buvo sakoma - darai netaip, blogai..nemoki, ka zmones pasakys.Dabar tas sleifas tesiasi. Ir ypac situose santykiuose - t. y. kitoje gimineje.
Atsakyti
#42
Sorry, bet kalbi kaip looser (t.y.) pralaimėtojas. Mesk iš galvos visas fantazijas tipo "mano pasaulis toks ir toks, nebūsiu, blogi tėvai tą ir aną..." Pasaulis yra toks, kokį mes patys jį aplink save susikuriam. Neišsiplėsiu čia, bet patarčiau nusipirkti knygyne "Bendravimo psichologiją", balta tokia už 22Lt. Ui, kokios ten bendravimo strategijos aprašytos...Jokia uošvienė neatsilaikys. schmoll.gif
Atsakyti
#43
QUOTE(Adele @ 2005 03 09, 14:38)
liudna, kad tokio pasitikejimo, koki turi jos vaikai - dukra ir sunus, t. y. mano vyras man neisugde tevai, mociutes. Dazniausiai buvo sakoma - darai netaip, blogai..nemoki, ka zmones pasakys.Dabar tas sleifas tesiasi. Ir ypac situose santykiuose - t. y. kitoje gimineje.


Manęs teėvai irgi neišmokė kovoti už save, bet panašu, kad moko gyvenimas. Būna silpnumo akimirkų, kai pasakau vyrui - "žiūrėk, tai aš tavo konfliktų su tavo motina ir seserim priežastis, gal geriau man išeiti", bet vakar išgirdau štai ką iš jo - "tik tu neatsitrauk ir mes abu laimėsime". Tikiu, kad su laiku padėtis pasikeis, nors dabar santykiai labai sunkūs ir reikalaujantys daug psichinių jėgų. Tau linkiu pasirinkti bendravimo strategiją, nesileisti, kad kas nors užliptų ant galvos, bet jei kita pusė ieško kompromisų, ieškoti ir jų pačiai. O jei ne - tvirtai laikytis savo nuostatos, nes jei jos nebus, tai ir bendravimas taps kažkokiu nesusipratimu.
Atsakyti
#44
mano vyras mamos sunelis, jie labai vienas su kitu susije...
Atsakyti
#45
QUOTE(Adele @ 2005 03 09, 13:22)
sia savaite ruosiuosi vykti pas anyta.....Psichologiskai ruosiuosi, kad buciau gera.Tokia vidine itampa, gal cia tik mano problemos...

Niekada gera nebūsi ir nesivargink, kas čia per nesąmonės. Svarbiausia, kad vyras būtų tavo pusėje, visa kita - nesvarbu. Mano pačios santykiai su anyta ne patys nuoširdžiausi, nors ji labiau stengiasi. Bet kai ji tiek yra man už akių prikliaulinus, kad aš jau stengiausi nebereaguoti į jos kalbas. Ir tu nereaguok, nes noras itikti kartais atstumia labiau nei šaltas elgesys. Pagalvok, gal tu jai dėl to ir kliūni, kad stengiesi būti per daug gera
Atsakyti
#46
Na vat ir man panašiai atrodo. Kai pykdavomės su uošviene, ji kaip tik labiau stengdavosi man įtikti, labiau rinkdavosi ką ir kaip sakyti, lyg ir kabinėdavosi mažiau. Kai tik "atsileisdavau", tučtuojau vėl įeidavo į teisuolės - visažinės vaidmenį, o tada jau nedrįsk savo nuodėmingų akių į ją pakelti. Paskutinius pora metų net telefonu nebendraujam - ale koookie taikūs užtat mūsų santykiai. thumbup.gif
Atsakyti
#47
Galiu tik tave paguosti netu viena turi anyta, beveik visos ja turime ir labai retais atvejai anytos buna normalios. Apie savo net nenoriu sneketi, tik visa laika pagalvoju, kad pati auginu sunu ir tokia tikrai nesiruosiu buti.
Atsakyti
#48
O taip- skaudi tema - anyta ax.gif
Nu mano anyta stengiasi būti tokia gera, tokia saldi, kad net bjauru darosi. Jai gali kalti į galvą ką tik nori, bet jai niekas nesvarbu- svarbi tik jos nuomonė. (pvz. metus laiko aiškinau,kad mes su vyru VISIŠKAI (!!!) negeriame kavos, nes man darosi bloga, o vyras šiaip nenori. Ji įtikinėjo, kad aš PRIVALAU bent kartą ryte gerti kavos (nesvarbu, kad bus bloga).. ir ką jūs manot- kalėdų proga ji man padovanojo kavos virimo aparatą doh.gif ) Bendraujant su ja mane tiesiog ištinka juoko priepoliai biggrin.gif , dėl ko jinai pyksta. Kuo labiau pyksta, tuo daugiau aš šiepiuosi. Ir jeigu man kas nepatinka - rėžiu tiesiai į akis. Savo vyro kartą paklausiau- kodėl tu manęs neapgini prieš ją (tipo ko pats neprieštarauji)? Į ką jis atsakė- tau tai žymiai geriau gaunasi 4u.gif . Ir dar, mano vyras sakė, kad mūsų abiejų negalima kartu palikti .. ir šiaip geriau, jeigu mes bent kokių penkių metrų atstumu stovime viena nuo kitos biggrin.gif .. na , dėl visa ko wink.gif
O šiaip vis tiek esu dėkinga savo anytai, kad ji sugebėjo užauginti nuostabų sūnų- mano vyrą . wub.gif
Atsakyti