Joliuke,nemanau,kad del metu,man kai pasalino skydliauke buvo28metai,dabar 30,sausio men turiu eiti testis trecia karta.As kiekvienakart kai ruosiuosi klausiu savo seimos gydytojos ar man duos,tai kazkaip ji vis sakydavo kad turi duoti,ir kai pirma syki ejau grupe gauti buvau nedirbanti,nes taip sutapo,kad baigesi darbo sutartis pries 4menesius,mire mama,pasijauciau labai blogai,sirgau depresija,tai man ta liga taip pat rase kaip salia esancia,tai net nezinau,kodel man dave antra,net daug nieko neklausinejo,o puses tai as ir neatsimenu,nes tuos laikotarpius atsimenu kaip per migla,buvau labai paluzusi ir del ligos ir aplink taip visokios nelaimes

O siaip dabar kazkaip sukrete dainininko Janaviciaus mirtis,jei jau pasveiksti,tai negali buti tikras kad ta liga kur kitur neislys...bet stengiuosi apie tai negalvoti.Stuburas dabar trupa,pradejo tirpti visa kuno desine puse ir skaudeti desini sona,nezinau,gal pervargau besportuodama,o gal vel kur "lazda perlenkiau",nes jei stipraus skausmo nejauciu priverciu save daug judeti,tik tas nuovargis nuolatinis,nors kovoju su juo kiek galiu,net drauges juokiasi,sako lyg ir nedirbi,o surasti tave sunku ar prisikviesti
Siandien uzsakiau paminkla mamai,kad kapus sutvarkyti,tai kazkaip visada galvojau kad tik speciau

kvaila mintis,bet rodos spesiu