QUOTE(Uvė @ 2005 06 08, 12:26)
Gyvenimas pilnas galimybių, tik reikia jomis naudotis, netrepsėti vietoje. Kitas dalykas, jei tokia "nevilties būsena" tenkina patį asmenį: tada gali skųstis, kankintis dėl savęs ir kitų (pvz., vaikų) ir tai laikyti dvasine prasme kokybiškesne būkle nei pasitenkinimas savimi, kitais, apskritai - gyvenimu. Psichologinis tokio pasyvumo, atsakomybės perkėlimo, bejėgiškumo etc. komentaras būtų kitoks.
Neburnoju.
Kalbu iš patirties. Visokios. Mes galime pačios keisti savo gyvenimus. Piniginės turinį - taip pat.
Neburnoju.

Uvė

Pažystų daugybę tokių, kurie nuolatos verkia, kaip sunku, kaip mažai uždirbu... ir nieko, nieko net nebando keisti.
Jei nori, visada gali keisti darbą, bent jau bandyti keisti. Mokytis, siekti, tobulėti. Čia jau girdžiu sakant (bent jau mano viena pažystama taip visada teisina savo neveiklumą), mokytis reikia irgi pinigų, kurių va būtent dabar ir nėra. Nea, yra daugybė dalykų, kuriuos gali tobulinti be papildomų išlaidų: pavyzdžiui užsienio kalba. O kas gali pasiginčyti, kad ji nereikalnga?
Mano nuomonė: pirmiausiai atsiranda poreikiai, o paskui žmogus ieško būdų juos įgyvendinti. ir čia viskas jau priklauso tik nuo tavo norų, fantazijos, sugebėjimo siekti užsibrėžto tikslo