Na fotostudija patariu turėti būtent po karjeros, kai bus pinigų laisvų. Nes mama dabar vargsta, nes žmonės neina fotografuotis, nuoma didžiulė, o ir techniką labai dažnai reikia keisti
Niekas neatsiranda iš nieko ir nepranyksta be pėdsako.. Juan Swartz & SP Childs Choir - Dead, Dead, Dead.mp3
neuzpykit, bet nukrypot nuo temos siek tiek!!! Fotografijos yra atskiros temos ir manau net kokios 8, ten vyksta tokios diskusijos, kokias jus dabar vedat ...
Mergytės, kaip šaunu matyti, kokias eiles sugebat popieriuje suguldyti, kokios gražios nuotraukos Ir svarbiausia, kaip puikiai pataikot į temą "Apie laiką" Man tai Eponos diktante labai prasmingų minčių yra
QUOTE(Epona @ 2007 05 05, 14:12)
Dalį laiko iš mūsų išplešia, o dalis dingsta savaime. Noriu tau pasakyti, kad gėdingiausia švaistyti jį per savo apsileidimą. Įsižiūrėk atidžiau: didžiausia gyvenimo dalis praeina darant klaidas, didelė - nieko neveikiant, o visas gyvenimas - darant ne tai, ką reikia.
Jei man nepatiks šiandieninis koncertas, tai užlėksiu pas Eponą į kavinę. Čia kaip jau aplinkybės susiklostys. Mes jau pačios organizuojamės, taigi, ačiū, pagalbos nereikia.
Gabriel Garcia Marquez AŠ IŠEINU Jeigu Viešpats Dievas nors sekundei užmirštų, kad aš skudurinė lėlė, ir padovanotų man truputį gyvenimo, tikriausiai aš nepasakyčiau visko, ką galvoju; aš daugiau mąstyčiau apie tai,ką kalbu. Aš vertinčiau daiktus ne pagal jų kainą,o pagal reikšmingumą. Aš miegočiau mažiau, svajočiau daugiau, suvokdamas, kad kiekviena minutė su užmerktomis akimis - tai prarastos šešiasdešimt sekundžių šviesos. Aš vaikščiočiau, kai kiti to vengia, aš pabusčiau, kai kiti miega, aš klausyčiau kada kiti kalba. Ir kaip aš gardžiuočiausi šokoladiniais ledais. Jeigu Viešpats duotų man mažumėlį gyvenimo, aš rengčiausi paprastai, kelčiausi kartu su pirmais saulės spinduliais, apnuogindamas ne tik kūną ,bet ir sielą. Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar kiek nors laiko,sukaustyčiau savo neapykantą ledu ir laukčiau,kada paliks saulė. Pieščiau mirgant žvaigždėms kaip van Goghas, padangėmis skraidyčiau, skaitydamas Benedetti eiles ir Sierra dainos būtų mano mėnulio serenada. Aš prausčiau rožes savo ašaromis, kas pajusčiau jų spyglių keliamą skausmą ir skaisčiai raudonų lapelių bučinį. Dieve mano, jeigu aš turėčiau kruopelytę gyvenimo. Nepraleisčiau nė dienos, kad nepasakyčiau mylimiems žmonėms, jog juos myliu. Įtikinėčiaukiekvieną moterį ir kiekvieną vyrą, kad myliu juos, aš gyvenčiau meilėje ir su meile. Aš įrodyčiau žmonėms, kad jie neteisūs, manydami, jog jeigu jie sensta, tai nustoja mylėti: priešingai, jie sensta todėl, kad paliauja mylėti. Vaikui aš duočiau sparnus ir išmokyčiau skraidyti. Seniems žmonėms aš įkalčiau į galvą, kad mirtis ateina ne nuo senatvės, o nuo užmaršties. Aš juk taip daug ko išmokau iš jūsų, žmonės. Sužinojau, kad kiekvienas nori gyventi ant kalno viršūnės, nenutuokdamas,jog tikroji laimė laukia besileidžiant žemyn. Aš supratau, kad naujagimis pirmąkart savo mažyččiu kumšteliu griebia tėvo pirštą, jis griebia jį visiems laikams. Aš supratau, jos žmogus turi teisę pažvelgti į kitą žmogų iš viršaus tik tam, kad padėtų jam atsistoti ant kojų. Aš tiek daug išmokau iš jūsų, nors tiesą pasakius, iš viso to ne tiek jau ir daug naudos, todėl, kad prisikrovęs savo skrynią, aš mirštu.
...kad pora bandė susilaukti vaiko ir viską atlikdavo mechaniškai ir jiems nieko neišėjo, o kartą kai pasimylėjo ne mechaniškai o iš astros, op ir yra.....
O aš ir nepykstu Lyg tai būtų kokia priežastis pykti Šiaip tai nėra jau tas mano rašinys toks ir verksimingas. Parašiau ir antrą kartą jo jau ir nebeskaičiau. Net nebepamenu ką aš ten prirašiau... Nes būna, jog kuo dažniau skaitai, tuo baisesnis jis tau atrodo
nium aš filme mačiau...tipo ovuliacija nu reik greit padaryt tai.... skubėdavo kol nesibaigdavo ovucialija nu tiap mechaniškai suvokiu... jeigu nusikalbėjau sorry
Gerai, mergytės, einu paskaityk Aurimo Guogos minčių, reikia produktyviai laiką leist Mokytis, mokytis, mokytis
LinetaBlue, skaičiau tavo sapną, nusčiuvau...Prieš keletą metų, po labai skausmingų sant.(meilės) nutraukimo, mane taip pat aplankė panašus sapnas-vizija Šokau su labai aukštu vyru, jo glėbyje buvau maža, kaip plunksnelė...Pamenu, labai stengiausi įžiūrėti jo veidą, bet nemačiau, jaučiau tik jo stiprias rankas ir jaukų glėbį..., štai tokį glėbį dabar jaučiu, kai esu su B