QUOTE(andželikaa @ 2005 05 13, 19:51)
Sveikos, mamos,
atšyla oras ir, aišku, vaikai didelę laiko dalį nori praleisti lauke, žaidimų aikštelėje. Kaip elgiatės jūs? Išleidžiat vaikus vienus ar būnat kieme kartu su jais?..
Aš savo dukrą pirmą kartą išleidau vieną, kai jai buvo beveik 4.Ji visada sėdėdavo smėlio dėžėje, o aš ją matydavau pro langą.
Turiu sūnų, kuriam 2,6 metų. Aišku, ir jis norėtų iki vakaro būti lauke. Bet aš galiu su juo pabūti ne daugiau kaip valandą, o vieną išleist, manau, per anksti.
Dėl to kartais neleidžam ir dukros į lauką, nes brolis rėks, likęs namuose. Manau, kad elgiamės šiek tiek neteisingai dukros atžvilgiu...
Kaip elgiatės jūs???
Pradėjau leisti mergaitę pernai (jai buvo 5 metai ir pora mėnesių), bet problema su mažuoju. Jam tuo metu tebuvo 2,5 metų. Mergaitė klauso nurodymų - pasakyta niekur nenueiti, ir nenueina, o mažasis - užsimanė gerti ir pirmyn per mašinų stovėjimo aikštelę į laiptinę. Vos nepražilau, kai po minutės vėl pažiūrėjusi į kiemą savo vaiko nebepamačiau.
Šiemet mergaitė jau pabūna ir ilgiau, bet mažojo (3,5 metų) nenoriu dar vieno palikti. O mažajam irgi norisi

. Tai tenka arba "multikėliais" nukalbėti, arba su tėčiu kur nors "su reikalais" važiuoja....
Kada drąsiai išleisiu mažąjį - nežinau. Jis visiškai nepaiso nurodymų, daro tai, ką nori, eina ten, kur nori.
Manau, kad daug kas priklauso nuo kiemo. Mūsų kiemas labai didelis, nejaukus, toks "praeinamas". Aš pati augau daug mažesnėje "erdvėje", kur visi vienas kitą pažinojo, tai eidavau viena į kiemą nuo 4 metų (tiesa, su vyresniu draugu, nes nemokėjau pati laiptinės durų atsidaryti

). Bet pati bijau taip savo vaikus be priežiūros išleisti - vis kabu ir kabu arba prie lango, arba balkone. Vienas vargas - geriau jau su knyga lauke sėdėti, tai nors gerai laiką praleidžiu. O namuose - nei darbų pasidarau, nei pasiilsiu - vienas nervas....
Серьёзное лицо-это ещё не признак ума. Все самые большие глупости в мире делались именно с этим выражением лица...