Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas VIIId.

Čia vienas laiptelis ilguose laiptuose. Bet dėl kardinalaus šukuosenos pakeitimo kiek teko girdėti ir pačiai daryti, galiu neabejotinai konstatuoti, kad tai laaaaabai geras ženklas Ir netgi apgalvotas, ne akimirksnio sprendimas, o ilgai brandinta mintis. Va aš dabar sprendžiu, ką čia naujo su kukuosena sugalvoti. Bet dar nesu pilnai apsisprendusi dėl gyvenimo pakeitimo ir neinu į kirpyklą. Nes mano šukuosena atspinti vidinę būseną ir netgi lemtingus posūkius. Nekalbu apie tas moteris, kurios keičia spalvas ir t. t. kas savaitę.

Dėl depresijos. Taip, jeigu tai ilgai tęsiasi, tada ji gali paaštrėti, bet jei yra konkreti skaudi priežastis ir ta priežastis suvokiama, išgyvenama, depresija nebesikartoja. Taigi nebebūna laikinų pagerėjimų, o būna tiesiog gera su laikinais konkrečiais "juodais" periodais. Emocijos sustoja į savas vietas. Gyvenimas eina toliau

Bandymas keisti išorę yra požymis to, kad bandoma atsikratyti slogių išgyvenimų, jei atrodysiu kitaip, tai gal su sena šukuosena ir senais lovos patalais į skalbinių dėžę nukeliaus skausmas. Kitokia išvaizda byloja kad norima gyventi kitaip, bet kūno pokyčiai dar nėra pasikeitimai viduje. Manoma kad kitoks atspindys veidrodyje atneš kitokius jausmus.

Tapk kitu žmogumi... nebekartosiu, berods tavo pačios postuose buvo ta mintis
Negaliu garantuoti už kitus, tik už save. Jeigu ta pokyčių banga kyla iš vidaus? Jeigu viduje atsibunda tas tikrasis užmigdytas AŠ? Kuris ir keičia tavo išvaizdą, nes nebegali žiūrėti, ką pakeitei, kol jis miegojo Tai užmigdyti jį vėl tokiomis mintimis: "tai tik laikina, kam iš viso daryti" būtų nusikaltimas

Tarp kitko, tame filme JEI TIK 2004 m. JAV, Anglijos gamybos, viena frazė labai patiko: "mirtis nepanaikina meilės". Iki skausmo, turbūt, pažįstama, bet kartais sunkiai įgyvendinama tiesa Žodį "mirtis" galima pakeisti "netekimas", jeigu norima praplėsti prasmę ir pritaikyti atvejui, jei žmogus nemirė, o tik atsiskyrė (trumpam ar ilgam - neesminis dalykas).

Man patinka, ka Jus rasote, panele

Tapimas kitokiu išvaizda ir bandymas pažvelgti iš šalies į save, bandymas kito žmogaus akimis suvokti, ką turi yra skirtingi dalykai, su išvaizda nesusiję.
Pas Daivaa pokyčiai nekilo iš vidaus, tai buvo norėjimas tapti kitokia. O tapimas kitokiu ir kitomis akimis žiūrėjimas į save tokį, koks esi, kaip jau minėjau yra skirtingi dalykai. Jos viduje nėra užmigdyto aš, įsiklausyk ką ji sako, jos AŠ dabar liūdna, ir ji nežino, kaip tai pakeisti. Matai, Starburst, jau pačioje pradžioje paminėjau, kad perdėtas optimizmas čia nepadės. Ir nesakiau, kad to daryti nereikėjo...

ojoj

ypač keistai man suntea pozicija. "pagerėjimas laikinas, šukuosenos pakeitimas negarantuoja pokyčių viduje.." alio? jei jau žmogui geriau, gal kartu pasidžiaukim?

objektyviai sakau - taip, jūsų problemų nesuprantu, nes su depresija, laimei, susidūrus nesu. tai gal čia ką pasakysiu bus paviršutiniška jūsų atžvilgiu, bet pasisakyti galim visi.

visų pirma - labai sveikinu Daivaą su pagerėjimu. ir atėjus čia. pati čia beveik vien tik skaitau, pasisakau labai retai, bet tema ojoj kaip įkvėpė (kažkur prieš kelis puslapius paskutinis mano pasisakymas). iki tol nežinojau nei kas tas pozityvus mąstymas, nei kas per velnias yra vizualizacijos nei kad galima pasąmonei kažką siuntinėt. knygų neskaičiau (vis dar. šiuo metu ne Lt, o ir laiko trūksta), kažkokių pratimų nedariau, taigi ir nusivilt neteko. bet jau vien teigiamos emocijos iš pasisakymų sklindančios, entuziazmas, pasitikėjimas savim, optimizmas - mane labai uždega. tai gal ir Tu pabandyk šioj temoj pasidžiaugt savo pagerėjimu, nauja šukuosena (tai jau irpadarei ), pagaliau -- net jei šiandiena nieko gero neatnešė - bent pavasariu. gi būna, įlenda kokia mamytė čia iš pat ryto ir pasako - oi kaip gražiai saulutė šviečia, lekiam su vaiku į parką, geros dienos visoms. paprasta? paprasta.
skamba nenatūrliai, tai ką siūlau? gal truputį. bet čia jau kelis kartus buvo minėta strategija 'elkis taip. lyg'. bijai, o lyg nebijotum. neatsisakai savo baimės, bet kas turėjo būti padaryta (ir ko bijojai) -- padaryta. kažkodėl tikiu, kad ir tokie pasidžiaugimai su laiku taptų tikrai nuoširdūs.

pasisakiau kaip visiškai nesuprantanti? labai gali būti (beje, aš iš tų, kurios čia už aktyvumą pasisako.. kiekvienas turim savo požiūrį). bet man atrodo, kad pabandyti galima. juk to ir nori, jei čia užsukai prašai pozityvumu užkrėst. tai ir atsiverk jam.
ir gal nepradėkim dar diskusijos, kaip aš nieko nesuprantu. bus diiidelis offtopicas.

cituoju: "prabudus atėjo iš vidaus kažkoks pajautimas, kad kol aplinkoj jovalas, tol ir viduj nieko gero nebus"

Taigi, kad prisnūdęs ir todėl liūdnas
Bet ji nujaučia, ką daryti. Vėlgi cituoju: "Va man tokio plaukimo ir dairymosi dabar trūksta".

Aš per daug mačiau tokių būsenų kaip jos ir manau kad pagalba yra ne tai, kad džiaugtis tokiais pokyčiais, nes žinau, kas po jų seka, nelinkiu nieko blogo, tik rašau faktus iš patirties. nepriimkit visko tiesmukiškai, mūsų potyriai gali neveikti Daivos.

Liūdnas ne todėl kad prisnūdęs, kol nežinau tikslesnių faktų, nežinau ką pasakyt, o ir sužinojus negalėsiu parašyti čia. Kartais geriausia yra padėti žmogui, leidžiant jam išliūdėt, pabūt melancholijoj, yra kaip yra...

Suntea tikrai teisi.
Aš ir pati suprantu, kad aš mažiau verkiu tik todėl, kad vaistai veikia. O nei kirpimasis, nei susitvarkymas man ištiesų nepadeda mažiau liūdėti. Liūdesys yra didžiulis. Prisnūdimo nėra, yra tik didžiulis liudesys ir ilgesys. Aš gana blaiviai suvokiu savo būseną, nes gi einu į psichoterapiją. Bet man dar reikia ir kažkokių dvasinių dalykų, kurių terapijoj negaunu.
Man labai norisi ieškoti kažko, kažkokio žinojimo.

Tvarkoj. Matei. Žinai. Netgi programuoji, kad "nesidžiaug, tai laikina" Bet jeigu jau reikia išgyventi juodumą, tai reikia ir tuos šviesos blyksnius matyti ir priimti, netrumpinant jų Nes šviesūs periodai turi ilgėti, ar ne?
Papildyta:

Nes kausto baimė. Ilgą laiką buvo labai gerai (taip rašei), nesenai buvo labai blogai. Suprantama, baisu džiaugtis, nes šypseną nuplovė karčios ašaros... Tas liūdesys ir yra prisnūdimas/pertrauka/tarpas.
Jei nori, tai reikia

Žinojimas kas bus nėra programavimas blogiems dalykams, tai savęs pažinimas, be jo, visos teorijos griūva. Esmė, kad reikia išgyventi juodumą ir šviesa jų atnešamo depresiškumo nesumažina, reik kapstytis giliau ir pažinti depresiją, juodajį periodą, išnagrinėti, susitaikyti su savo jausmais, tada galima stengtis juos šalinti. tik prisijaukinus skausmą nesvetimas taps ir žiaugsmas, nejučia būsena pasikeis.

Primenu dabar jau as: tema vadinasi konstruktyvus (pozityvus) mastymas; sviesioji gyvenimo puse


Daivaa cia irgi atejo todel, kad cia rasoma apie gerus dalykus, tai tegul jie cia ir lieka...