QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 19, 11:16)
Mus sutvėrė Kūrėjas. Ir mes patys esame kūrėjai.
Kiekvieną dieną kuriam save- mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais...Kuriam save ir savo dienas.
Siūlau pasidalinti mintimis, kaip mums sekasi save kurti, su kokiais sunkumais susiduriame. Juk kūryba- yra be galo sunkus darbas. Pridarome ir klaidų, kartais labai skaudžių...
Dekui uz idomia ir aktualia tema!!!
Mastau apie tai kiekviena diena...darbais, zodziais ir apsileidimais...
Butent tokiu budu mes ir tegalim kurti, nes esam labai ribojami fizinio kuno.Be fizinio kuno visa kas lieka, nuo musu yra paslepta...ir greiciausia tai atsitiko del pirmaprades nuodemes...tiksliau kalbant - mes praradom sugebejimas "matyti" KUREJO akimis"
Tad kaip as kuriu saves...

asmeniskai man aktualu gyventi cia ir dabar, momente, akimirkoje.Kai pavyksta, atsiveria klodai apie kuriu egzistavima net nenutuokiau, va tada ir prasideda testai ir isbandymai darbais, zodziais ir apsileidimais. Esu tas pats sutverimas nuo akimirkos kai suzibejo raudonas mazas taskutis Mamos isciose ... ir tai buvo mano sirdis...sirdis, kuri nustos plakusi kai ateis laikas - tad visa kas vyko, vyksta ir dar ivyks nuo pradzios iki tos akimirkos kai ji sustos ir bus mano kuryba, mano gyvenimas , ir tik nuo manes priklausys kaip labai as priartesiu prie Kurejo.
Sunkiausia man kai atsikeliu is ryto su praejusios dienos isgyvenimu atgrasiais - kai galvoje ir sirdyje duzgia abejones del pasakyto zodzio, praskriejusios minties ar pagauto zvilgsnio...tada sutelkusi visas jegas puolu ant keliu ir prasau nusvitimo tuo ar anuo klausimu ir sukaupusi jegu likucius klausau kokie atgrasiai gryzta i mano sirdi ir prota , nes nuo to priklausys mano diena ir mano gyvenimas cia ir dabar...Gyvenimas cia ir dabar nebepalieka vietos abejonei, nes kiekviena karta susidurus su ja reikia cia pat priimti sprendima ka su ja daryti - leistis jos (iliuzijos)uzvaldomai ir prarasti budruma ar susivokus joje paleisti ir pasitiketi Kureju ir gyvenimo procesu.Kartais "is niekur" sukyla susierzinimas, kas man yra nestabilumo zenklas ir vel procesas kartojasi... ir islikti padeda tik vienas dalykas - susivokimas, jog esu visa ko dalimi, mazu sraigteliu, nuo kurio veikimo priklauso visos sistemos darbo kokybe...
pradziai tiek kaip as kuriu save ...
Papildyta:
QUOTE(misiki @ 2007 05 19, 12:47)
Nezinau, ar galima pati save sukurti, kai jau esi sukurtas, mes galime tik pakoreaguoti savo gyvenima, mintis ir kt.Man pavyzdziui niekaip nesiseka susidoroti su nekantrumu, gal kas galetu patarti kaip tai padaryti?(jei jau uzsigeidziau ko, tai tuoj pat cia ir dabar)-paskui gailiuosi

tai tikro moteriskumo pozymis - tikra moteris visko nori cia ir dabar, o dar geriau VAKAR...

ir as tokia...