prisiminiau dar vieną istoriją, kuri atrodo irgi būtų kaip ir į temą (arba ne į temą, nes man jau nelabai aišku, kas šioje temoje yra į temą)

tai va...
turiu šunį, mažą mielą ir pūkuotą

ir turiu kaimyną, ne tokį mielą ir pūkuotą, kuris baisiai nemėgsta mano šuns (abipusis jausmas

) ir kaskart jį sutikęs grasina pridaužti su plytą; kartą mano kantrybė trūko, pagrąsinau jį patį pridaužti su plytą, ir dar sukandžioti

vienzo, išsiskyrėm baisiai susirieję, ilgą laiką nešiojau savyję tą pyktį ir kuriau planus, kaip jį pamokyti, geriausias taikinys buvo jo išpuoselėtas automobilis, gulėdavau vakare lovoj užsikepusi iš pykčio ir įsivaizduodavau, kaip praeidama gatve nudrožiu raktais per šoną

na pafantazavau taip kelis kart, po kiek laiko pyktis praėjo, ir gyvenome toliau; bet...vieną rytą ateinu aš prie savo mašiniuko, naujo ir išpuoselėto, žiūrau...

didžiulis įbrėžimas per visą šoną

...
štai taip aš kūriau kūriau, ir kažką sukūriau

ar tai prisidėjo prie savęs kūrimo? nius, greičiausiai prisidėjo