butent kai vaikas kankinasi, motinai ir yra didziausias sielos skausmas
QUOTE(Naoko @ 2007 05 21, 12:49)
butent kai vaikas kankinasi, motinai ir yra didziausias sielos skausmas
Nemanau, kad mes, būdami kūne, galim pajusti sielos kančią...
as nemanau, kad yra didesne kancia, nei kancia del savo vaiko.
as nebuciau linkusi vadinti to kuryba ar kurymu...veikiau ugdymu ar net lavinimu, o gal netgi tyrimu,tyrinejimu...gal as ir klystu,bet mano supratimu kuryba siek tiek kitaip apsibrezia...
na o del sielos skausmo...as manau,kad imanoma ji patirti
na o del sielos skausmo...as manau,kad imanoma ji patirti
QUOTE(Naoko @ 2007 05 21, 12:54)
as nemanau, kad yra didesne kancia, nei kancia del savo vaiko.
O aš manau, kad yra, nors esu trijų vaikų mama. Bet mano požiūris į savo vaikus savotiškas- nesu prie jų prisirišus, jie man nepriklauso...Tai yra sielos su savo patirtimi, savo tikslais, savo misija...Neplanuoju už juos daryti tai, ką jie patys privalo...Turbūt labiau išgyvenčiau dėl vaiko, tapusio narkomanu, nei besikankinančio dėl sunkios ligos...
QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 21, 13:58)
O aš manau, kad yra, nors esu trijų vaikų mama. Bet mano požiūris į savo vaikus savotiškas- nesu prie jų prisirišus, jie man nepriklauso...Tai yra sielos su savo patirtimi, savo tikslais, savo misija...Neplanuoju už juos daryti tai, ką jie patys privalo...Turbūt labiau išgyvenčiau dėl vaiko, tapusio narkomanu, nei besikankinančio dėl sunkios ligos...
Norite pasakyti, kad vaiko siela rupi labiau, nei jo kunas, taip supratau?
mano klausimas: del ko gali zmogus labiau kenteti?man smalsu.
kiekvienam tas pats skausmas dle skirtinugu priezasciu gali buti didelis ar mazas...taip jau yra, deja...
visada tas skausmas, kuris ne tavo atrodo lengvesnis
visada tas skausmas, kuris ne tavo atrodo lengvesnis
QUOTE(Naoko @ 2007 05 21, 14:02)
Norite pasakyti, kad vaiko siela rupi labiau, nei jo kunas, taip supratau?
mano klausimas: del ko gali zmogus labiau kenteti?man smalsu.
mano klausimas: del ko gali zmogus labiau kenteti?man smalsu.
tiesa sakant nesuprantu del ko zmogus apskritai turi kenteti - isties pritariu vaizgantes minciai, kad vaikai yra zmones, kurie taip pat turi isgyventi tai kas jiems skirta, tai siela su savo patyrimais ir t.t... - netiksliai cituoju, bet manau minti supratot, tiesiog pritariu vaizgantei.
as manau reiketu klausti kodel tu kaip mama gavai si patyrima - serganti vaika, ka daryti kad butu geriau, o ne tiesig kenteti ir tiek. galiausiai galima klausti kodel sis vaikas serga... turiu galvoje ne fizines priezastis, bet dvasines.
be abejo sunku - isivaizduoju tai- kai matai sunu ar dukra patiriant fizines kancias ir skausmus. bet juk negali uz ju siela nugyventi jos gyvenimo, gali padeti tik tiek, kiek tai priklauso nuo tavo valios
tai as teoriskai rasau. mano vaikas jei serga, tai tik sloga, ir tai "stradalinu".
o kad zmogus gimes ne kancioms, tai, Omega, pritariu
o kad zmogus gimes ne kancioms, tai, Omega, pritariu
QUOTE(Naoko @ 2007 05 21, 14:02)
Norite pasakyti, kad vaiko siela rupi labiau, nei jo kunas, taip supratau?
mano klausimas: del ko gali zmogus labiau kenteti?man smalsu.
mano klausimas: del ko gali zmogus labiau kenteti?man smalsu.
Noriu atkreipti demesi i Negos pasisakyma, nes geras pavizdys kaip susidaro stereotipai.Karta iskilus knfliktui su vienu, zmoguje lieka isankstine nuostat del to ar ano ir jei zmogus nesusivokia, i pasauli jau ziurima is tos buvusios pozicijos, kas ir sukuria gyvenimiska situacija ir zaida negyja, bet dideja...kol galiausiai susikloscius aplinkybes galutinis sukretimas gali buti net liga.Vezy dazniausiai sukelia savigrauza - cia toms, kurios vis uzsimena apie vezi.
Del sielos kancios manau kalbant apie tai siuo metu man didziausia sielos kancia - ilgesys.... tai toks nenumalsinamas maudulys kylantis is ilgesio kazko tokio, ko zodziais nenusakysiu...bet kuo arciau "saulelydzio" tuo stipresnis ilgesys...
O kalbant apie vaikus, man suprantma Vaizgantes pozicija.Myleti neprisirisant yra menas, nes kaip ir ji as isgyvenau tai, nes maniskes jau viena istekejo - oi kaip sunku buvo, jauciausi nebereikalinga, bet maniske paziurejo tiesiai SIRDIN...ir pakalause - O kaip tu manai, ar tu sau reikalinga? nu net susigedau, kaip pamaciau koks rugstus mano egoizmo veidelis...
tai dabar ir i mazaja nebesikabinu ir kaip idomiai - esu reikalingesne nei bet kada ir taip gera, kad paleidau...o va jau ka jos isgyvena, man labai skauda, tik nezinau kaip tai iravdinti ir kur apie tai rasyti, nes tai mane kuria visais aspektais, nes kiekviena ju isgyventa akimirka, sekme ir nesekme man atsiliepiai aidais is ju vaikystes, kai pesdavomes su vyru, kai nekenciau anytos ir dar dariau visokius niekus...ar as uzaugau? Ir taip ir ne, nes augimui ribu nera, nes Dievas beribis... va ir kuryba
QUOTE(Naoko @ 2007 05 21, 13:14)
tai as teoriskai rasau. mano vaikas jei serga, tai tik sloga, ir tai "stradalinu".
o kad zmogus gimes ne kancioms, tai, Omega, pritariu
o kad zmogus gimes ne kancioms, tai, Omega, pritariu
Kai serga mano vaikai, aš ne "stradalinu", o suku galvą, kaip galėčiau jiems padėti- vaistais, maldomis, reiki, savianalize. Apskritai darbas dėl savo vaikų yra kasdieninis. Turiu galvoje ne maisto gaminimą, batų pirkimą, bendravimą su jais. Turiu galvoje dvasinį darbą, kurį mama turėtų kasdien dirbti su savo vaikams, šiems net nežinant apie tai...Tas dvasinis darbas augina ir vaikus, ir pačią mamą. Tarkim, mama pajunta, kad ji laukiasi (priartėjusi vaiko siela tai praneša anksčiau nei nėštumo testai). Ką ji pirmiausia daro? Ne bėga pranešti visam aplinkiniam pasauliui apie savo džiaugsmą, o ima dirbti dvasinį darbą su savo vaiku. Koks tai darbas? Atgaila už šį ir praėjusius gyvenimus bei maldos už vaiką. Vaikui gimus šis darbas tęsiamas. Kasdien. Nuo moters, motinos priklauso visos šeimos dvasinė būklė. Todėl jos misija yra ypatinga. Jei ji savo misijos sąžiningai neatlieka, vaikai gali pradėti sirgti, vyras gerti...
QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 21, 15:28)
Koks tai darbas? Atgaila už šį gyvenimus bei maldos už vaiką. Vaikui gimus šis darbas tęsiamas. Kasdien. Nuo moters, motinos priklauso visos šeimos dvasinė būklė. Todėl jos misija yra ypatinga. Jei ji savo misijos sąžiningai neatlieka, vaikai gali pradėti sirgti, vyras gerti...
Man atrodo kad kiek vienas tikintis zmogus tai daro : atgailauja, praso uz seima ...
Bet sudejes savo gyvenima su Dievu tai nereiskia sekmingas gyvenimas be skausmo tai reiskia prasmingas vedantis prie sventumo gyvenimas
