QUOTE(vyturiuke @ 2009 11 19, 20:48)
Sveikutes, pirmadieni suzinojau kad esu nescia. Neslepsiu, kudikio su draugu dar tikrai neplanavom.

Su ginekologe nutareme kad turiu iki penktadienio (rytojaus) apsispresti tureti kudiki ar ne.

Visos sios pastarosios dienos buvo labai itemtos, ejau is proto negaledama apsispresti. Esu ketvirtakurse, jau padaviau dokumentus del magistro studiju londone ir se tau kad nori. Dabar 6 nestumo savaite. Su draugu visada sakem kad pries nuspresdami tureti kudiki kuri laika nevartosim alkoholio ir tt, o vaikuti "darem" siek tiek isgere, taip pat negalvodama kad laukiuosi, pries pora savaiciu isgeriau ne viena taure sampano. Siandien pagaliau nusprendeme kad vaikeli vis del to turesime. Noriu paklausti ar nepakenkiau savo kudikiui taip eidama is proto, dvejodama tureti ji ar ne. Is karto aciu uz atsakyma. Taip pat prasausi priimama i jusu gretas
Sveikute, na pirmiausia noriu pasveikinti Tave su priimtu sprendimu, tai labai teisingas Tavo zingnis. Kudikis - Dievo dovana, priimk ja

Yra moteru, kurios negali sulaukti sio stebuklo, ka tokiu atveju daryti? Niekas gyvenime neatsitinka siaip sau, ir ne visada musu susikurti planai realizuojasi, na galbut ne tuo momentu, kada tikiesi. Yra aukstesne jega, kuri kitakart pakoreguoja musu planus. Tad stenkis visas blogas mintis ir stresa vyti i sali, Tavyje auga Tavo kudikis, kuris padarys Tavo gyvenima spalvingesni, laimingesni, dziaukis sia netiketa staigmena, nes nuo Tavo minciu, jausmu priklauso sio zmogiuko vystymasis. Nedvejok!

Dabar Tu ataskinga ne tik uz save, Tu atsakinga uz Tavyje esanti stebukla
Nusiteik pozityviai ir kiek imanoma ramiau, be streso lauk susitikimo su savo KUDIKIU
Sveikinu istojus i SUPERMAMU kluba

Busi sauni mama
Papildyta:
QUOTE(L'aurora @ 2009 11 20, 21:38)
sveikutes. esu

jau 9 savaites. kai nezinojau, kad laukiuosi, irgi gyvenau nuodemingai - rukiau, pabaliavodavau. su vyru remontavom namus, tai buvo ivairiu kvapu (dazu, skiedikliu) ir dulkiu. dabar gyvenu sveikai, bet nuo streso niekur negaliu pabegt... esu bedarbe, o darbo nerandu, vyras isvaziaves ir iki nauju negris.

daznai jauciuosi vienisa ir niekam tikus, kad darbo negaliu susirast
Sveikute,
Mes, besilaukiancios savo kudikiu, esam labai jautrios, trapios moterytes. Puikiai suprantu Tavo busena, bet pasistenk galvoti pozityviai del Tavyje gyvenancio stebukliuko. Kad ir kaip sunku, visada reikia zvelgti i prieki su optimizmu, nes kas buvo - nesugrazinsi, yra kaip yra.
Nusiramink! gal turi galimybe nuvaziuoti pas tau artima zmogu, iki kol vyras sugris, kad ne taip butu liudna vienai. O del darbo nepergyvenk, ne ta dabar svarbiausia. Nera padeties be iseities