sveikos... kazkaip ramiau, kai paskaiciau, kad tikrai ne viena patiria stresa, bet, aisku... vistiek nieko gero.... as nervuojuosi ant kiekvieno kampo...durniausia, kad namie kazkaip ne kas... nors ir planavome vaikeli, mano dragas kazkaip nesupranta dar kol kas kad as laukiuosi, kad esu ne viena ir, kad galiu buti nervingesne ir apskritai kitokia nei visada.. o jis nerenka zodziu kalbedamas su manimi... isvis kai pagalvoju, nescia dar tik 10 savaiciu, o kiek jau esu prisizliumbusi, tai siaubas apima... taip bijau, kad leliukui nieko neatsitiktu, bet apsimetineti ir buti laiminga irgi negaliu...ypac tam tikromis akimirkomis...
kartais visai padeda toks dalykais - MAN VISKAS DZIN.... cia turiu galvoje visa, kas gali nervuoti, kas gali kelti nerima ir t.t. na, bet aisku tokia busena, kai viskas dzin irgi negali testis amzinai...
mielosios, kaip kovojate su stresu??? ypac tuo, kuris uzpuola namuose...
suprantu tave, pati ta isgyvenau su pirmu vaikeliu. kazkaip suemiau save irankas nu nieko jau nepakeisi. dabar antro jau laukiuosi po sesiu metu ir vel baime atsirado, kad nebutu taip pat, stengiuosi laikytis, laikykis ir tu
Laba diena mielosios
,
as taip pat turiu problemu ir dideliu del padidejusio jautrumo. Vyra kuo puikiausiai isvedu is kantrybes - tada jis rekia ant manes nebesustodamas.. As atgal - ir taip vos ne iki mustyniu..
Netgi isterija uzklumpa. Iskeliauju pas mama, po to vel atgal pas vyra parkeliauju.
Tikrai, taip nebudavo iki nestumo, bet dabar, kai man 4.5 men, bijau, kad vaikelis bus nervingas.. ir kad dar kas blogiau nebutu.. nes, jei nedidelis stresas gerai, tai mano virsija normas..
Tai, vis tikiuos, kad daugiau nebestresuosiu, bet, kai uzeina, tai oj..
bet bijoti neuztenka.. Reikia kazka daryti su savim.. Ir mandalas piesiau, ir mezgiau, bet kai uzpykstu ne visada darba po ranka turiu. O kai jau isiaudrini, tai darbai neberupi... ( mat vyras zaisdavo zaidimus - o man tai "kryzius", nes nei is darbo laiku parves, nei pats gris..
)
Uz tai sugalvojau - pazadeti jums, mamytes, kaip liudininkams, daugiau to nedaryti ir jokiu budu nesikarsciuoti.
[COLOR=red]Tada gedysiuos ir skaityti savo pazadus, jei nevykdysiu !!!
nesakau, kad reta karta nepaverksiu, bet jau dideliu barniu, rietenu tikrai sau neleisiu!!!
Papildyta:
Ir dar - tikrai nesinervinkit, nes nereikia jokiu moskliniu irodymu, kad kenkia. Kai tik gera puse dienos pasinervinu, vakare ir nakti jauciu, kad vaikiukas kaip kamuoliukas "duodas".. Baisu paciai pasidaro..
p.s. tiesa, darbas, gimines ir visa kita seniai nebeegzistuoja ir nenervina (o buvau darboholike) , bet vyras !
Turbut tik ji ir jo "negerus" darbus tematau...

as taip pat turiu problemu ir dideliu del padidejusio jautrumo. Vyra kuo puikiausiai isvedu is kantrybes - tada jis rekia ant manes nebesustodamas.. As atgal - ir taip vos ne iki mustyniu..

Tikrai, taip nebudavo iki nestumo, bet dabar, kai man 4.5 men, bijau, kad vaikelis bus nervingas.. ir kad dar kas blogiau nebutu.. nes, jei nedidelis stresas gerai, tai mano virsija normas..
Tai, vis tikiuos, kad daugiau nebestresuosiu, bet, kai uzeina, tai oj..
bet bijoti neuztenka.. Reikia kazka daryti su savim.. Ir mandalas piesiau, ir mezgiau, bet kai uzpykstu ne visada darba po ranka turiu. O kai jau isiaudrini, tai darbai neberupi... ( mat vyras zaisdavo zaidimus - o man tai "kryzius", nes nei is darbo laiku parves, nei pats gris..

Uz tai sugalvojau - pazadeti jums, mamytes, kaip liudininkams, daugiau to nedaryti ir jokiu budu nesikarsciuoti.
[COLOR=red]Tada gedysiuos ir skaityti savo pazadus, jei nevykdysiu !!!
nesakau, kad reta karta nepaverksiu, bet jau dideliu barniu, rietenu tikrai sau neleisiu!!!
Papildyta:
Ir dar - tikrai nesinervinkit, nes nereikia jokiu moskliniu irodymu, kad kenkia. Kai tik gera puse dienos pasinervinu, vakare ir nakti jauciu, kad vaikiukas kaip kamuoliukas "duodas".. Baisu paciai pasidaro..

p.s. tiesa, darbas, gimines ir visa kita seniai nebeegzistuoja ir nenervina (o buvau darboholike) , bet vyras !

QUOTE(rutele55 @ 2009 02 01, 01:01)
sveikos... kazkaip ramiau, kai paskaiciau, kad tikrai ne viena patiria stresa, bet, aisku... vistiek nieko gero.... as nervuojuosi ant kiekvieno kampo...durniausia, kad namie kazkaip ne kas... nors ir planavome vaikeli, mano dragas kazkaip nesupranta dar kol kas kad as laukiuosi, kad esu ne viena ir, kad galiu buti nervingesne ir apskritai kitokia nei visada.. o jis nerenka zodziu kalbedamas su manimi... isvis kai pagalvoju, nescia dar tik 10 savaiciu, o kiek jau esu prisizliumbusi, tai siaubas apima... taip bijau, kad leliukui nieko neatsitiktu, bet apsimetineti ir buti laiminga irgi negaliu...ypac tam tikromis akimirkomis...
kartais visai padeda toks dalykais - MAN VISKAS DZIN.... cia turiu galvoje visa, kas gali nervuoti, kas gali kelti nerima ir t.t. na, bet aisku tokia busena, kai viskas dzin irgi negali testis amzinai...
mielosios, kaip kovojate su stresu??? ypac tuo, kuris uzpuola namuose...
kartais visai padeda toks dalykais - MAN VISKAS DZIN.... cia turiu galvoje visa, kas gali nervuoti, kas gali kelti nerima ir t.t. na, bet aisku tokia busena, kai viskas dzin irgi negali testis amzinai...
mielosios, kaip kovojate su stresu??? ypac tuo, kuris uzpuola namuose...
Pas mane buvo analogiska situacija, tada maniau, kad maniskiui, gal kitaip atrodys, kai jau pilvuzas taps didelis, taciau net dabar kai liko kelios savaites iki gimdymo visko buna, kad susiedam tikraja ta zodzio prasme,,,,tiesiog gal dabar jau apsipratau,kad vieni sokineja aplink savo nestukes, kiti supranta tai kaip savaime suprantamu dalyku...laikykis

Ach mielosios!!! Kaip gera man skaityti siuos pasisakymus!!! As galvojau, kad man vienai cia tokie nenormalus nuotaiku svyravimai. Esu jau beveik sesto menesio pabaigoje, bet pykcio ir verkimo priepuoliai nerealus!
Ir nieko negaliu padaryti. Negaliu kontroliuoti. Na ir zinoma kencia labiausiai salia esantis zmogus - vyras. Blogas jis bet kokiu atveju. Ka bedarytu - ar keltu balsa, ar glostytu galva, ar bandytu guosti zodziais, ar ignoruotu - viskas negerai! Baisu...Labai pavydziu toms, kurios turi supratingus ir svarbiausia kantrius vyrus. Nes jei vyriskis to neturi, jis pasmerktas nesciosios kancioms...deja! Kartais atrodo, kad mes abu laukiames, kad jis taip nescias...Na bet kaip daug kas cia jau minejo - reikia ismokti stengtis ignoruoti daugeli nereiksmingu dalyku. Ne visada jie tokie blogi kaip mums atrodo.
Stiprybes moteriskes!

Stiprybes moteriskes!
QUOTE(Andrijana @ 2009 02 13, 12:48)
Ach mielosios!!! Kaip gera man skaityti siuos pasisakymus!!! As galvojau, kad man vienai cia tokie nenormalus nuotaiku svyravimai. Esu jau beveik sesto menesio pabaigoje, bet pykcio ir verkimo priepuoliai nerealus!
Ir nieko negaliu padaryti. Negaliu kontroliuoti. Na ir zinoma kencia labiausiai salia esantis zmogus - vyras. Blogas jis bet kokiu atveju. Ka bedarytu - ar keltu balsa, ar glostytu galva, ar bandytu guosti zodziais, ar ignoruotu - viskas negerai! Baisu...Labai pavydziu toms, kurios turi supratingus ir svarbiausia kantrius vyrus. Nes jei vyriskis to neturi, jis pasmerktas nesciosios kancioms...deja! Kartais atrodo, kad mes abu laukiames, kad jis taip nescias...Na bet kaip daug kas cia jau minejo - reikia ismokti stengtis ignoruoti daugeli nereiksmingu dalyku. Ne visada jie tokie blogi kaip mums atrodo.
Stiprybes moteriskes!

Stiprybes moteriskes!
SVEIKI,MAN LYGIAI TAS PATS,AISKU NEDAZMAI,BET KARTA PER DVI SAVAITES TIKRAI UZEINA NERVU PRIEPOLIAI,VERKIU,KALTINU VYRA,REKIU ANT VAIKO,NORS JIE NIEKO NEPADARE...GERAI DAR KAD MANO VYRAS SUPRANTA MANE,BET KARTAIS IR JAM TRUKSTA KANTRYBE

Irina, tikrai nereikia labai grauztis del to. Zinoma niekam stresas nera i nauda. As visada stengiuos atsiriboti nuo visko ir visu. Pabuti su savimi. Uzsidedu grazios muzikos, skaitau literatura apie vaikus ar siaip apie grazius dalykus. Arba einu pasivaikscioti. Tada kazkaip nusiraminu. Ir to streso kaip nebuta.
Man jogos mokytoja sake, kad svarbiausia nesigrazuti... Nes jei dar ir grauzatis kankins tai dvigubai blogiau.
Na juk nera taip blogai, kai lauktes - juk tai stebuklas, kuriuo turetume dziaugtis kiekviena minute.
Man jogos mokytoja sake, kad svarbiausia nesigrazuti... Nes jei dar ir grauzatis kankins tai dvigubai blogiau.
Na juk nera taip blogai, kai lauktes - juk tai stebuklas, kuriuo turetume dziaugtis kiekviena minute.

Sveiko,
Kaip gera zinoti, kad as ne viena tokia. Man dar tik š savaite, bet vakar su MB labai susipykom, puse nakties prazliumbiau, o siandien taip skauda pilvo apacia
kad tik ko nenutiktu
Kazkaip reikia ismokti suimti save i rankas ir isijungti "Dzin ant visko" rezima, bet kazkaip i atimiausius zmones ir ju pastabas nesigauna nereaguoti...
Na, mergaites, laikomes, viskas bus gerai
Kaip gera zinoti, kad as ne viena tokia. Man dar tik š savaite, bet vakar su MB labai susipykom, puse nakties prazliumbiau, o siandien taip skauda pilvo apacia


Na, mergaites, laikomes, viskas bus gerai

QUOTE(Naujamarte @ 2009 03 22, 11:25)
Sveiko,
Kaip gera zinoti, kad as ne viena tokia. Man dar tik š savaite, bet vakar su MB labai susipykom, puse nakties prazliumbiau, o siandien taip skauda pilvo apacia
kad tik ko nenutiktu
Kazkaip reikia ismokti suimti save i rankas ir isijungti "Dzin ant visko" rezima, bet kazkaip i atimiausius zmones ir ju pastabas nesigauna nereaguoti...
Na, mergaites, laikomes, viskas bus gerai
Kaip gera zinoti, kad as ne viena tokia. Man dar tik š savaite, bet vakar su MB labai susipykom, puse nakties prazliumbiau, o siandien taip skauda pilvo apacia


Na, mergaites, laikomes, viskas bus gerai

Laikykis Naujamamarte labai laikykis, nors as pilnai zinau ka reiskia zodis ech viskas dzin, nezinau kuriam zmogui tas iseina, jis turi buti bukas, bejausmis ir sakyciau gal siek tiek nesveikas


Sveikos mergaitės
Man irgi pasireiškia pykčio priepuoliai, ypač ant vyro, apsižliumbt lygioj vietoj galiu, bliaunu ir pati kartais nežinau ko, atrodo taip sunervino, ožys, nesupratingas...toks anoks, po valandėlės apsiraminu ir net gėda pasidaro
Labiau gėda kai bendradarbiai kenčia nuo mano priepuolių. Dabar jau mažiau, bet kai buvau kokių 3 mėnesiukų, ypač rytais, kakarynę leisdavau iki paraudonavimo, o po to taip gėda būdavo
bet nieko su savim padaryt negalėdavau, o direktorių atrodo, tai pasmaugt buvau pasiruošus, rodės, kad tik mane vieną mato ir speialiai kabinėjas. Sveiku protu gi suprantu, kad taip nėra ir taip elgtis negalima, bet ką gi tu padarysi, reik pralaukt tokį laikmetį ir tiek...

Man irgi pasireiškia pykčio priepuoliai, ypač ant vyro, apsižliumbt lygioj vietoj galiu, bliaunu ir pati kartais nežinau ko, atrodo taip sunervino, ožys, nesupratingas...toks anoks, po valandėlės apsiraminu ir net gėda pasidaro

Labiau gėda kai bendradarbiai kenčia nuo mano priepuolių. Dabar jau mažiau, bet kai buvau kokių 3 mėnesiukų, ypač rytais, kakarynę leisdavau iki paraudonavimo, o po to taip gėda būdavo

labas nestukes
va ir as labai stresuoju,pykstu ant savo busimo vyro,kartais nekenciu ir jo ir saves,nekenciu saves todel,kad susinervinu baisiausiai ir uz cigaretes,oi kaip paskui save keikiu,verkiu kaip galiu taip daryt,ir vel uz cigaretes kol nepagereja reikalai svaiate rami vaikstau,paskui nervai cigarete nebezinau kaip su tuom kovot!

Oi tos cigaretes ne i nauda.kai man taip uzplaukdavo,tai tuoj pagalvodavau,kad jau vien kai nervinuos kenkiu leliukui,o jei parukysiu jam tai dar labiau nepatiks.O man nuo to tikrai nepageres
